8 žybsniai per sekundę. Geriau niekada nepasiektų sausumos. Koks destruktyvus monstras siaučia vandenyne ()
Mokslininkai teigia, kad tokios audros pakrantėje gali sukelti didelio masto sunaikinimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Palydoviniai stebėjimai užfiksavo itin stiprias perkūnijas virš Indijos vandenyno ir Meksikos įlankos. Žaibo blyksniai buvo tokie stiprūs, kad naktinis dangus buvo nuolat šviesus, rašo „New Scientist“.
Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Žemėje yra naujo tipo perkūnija, kurios metu stebimas stipriausias kada nors užfiksuotas žaibas.
Yra žinoma, kad 80 % žaibų įvyksta virš sausumos, kur perkūnija laikoma stipresne. Tačiau kalbant apie žaibo tankį, tai yra blyksnių skaičių per vieną laikotarpį ir vienoje srityje, galingiausios audros kyla virš vandenyno. Dažniausiai tokie žaibai stebimi virš Meksikos įlankos ir Pietų Afrikos rytinės pakrantės Indijos vandenyne, sako Michaelas Petersonas iš Los Alamos nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje.
Pavyzdžiui, per smarkią perkūniją Indijos vandenyne 1998 m. gegužę žaibas blykstelėjo 8 kartus per sekundę. Jie pasirodė tokiu dideliu greičiu, kad tie, kurie stebėjo orus, pamatė nuolat šviečiantį audros debesį.
„Virš vandenyno žybsnių dažnis yra toks didelis, kad jie tiesiog pranoksta visas perkūnijas sausumoje“, – sako Petersonas.
Kai kurie perkūnijos frontai virš sausumos apima tūkstančius kilometrų ir susideda iš kelių perkūnijų vienu metu, jie vadinami mezoskalės konvekciniais kompleksais. Techniškai jie turi didžiausią žaibo blyksnių dažnį, nes kiekviena perkūnija šiame komplekse sukelia žaibą. Tačiau vandenynų perkūnijos protrūkiai vyksta daug mažesnėje teritorijoje, todėl jos būna intensyvesnės.
Esant tokiam dideliam žaibo greičiui, instrumentai negali atskirti vieno blyksnio nuo kito. 1998 metų gegužės mėnesio audra buvo pastebėta, nes stebėtojai manė, kad tai rekordinis 29 sekundžių blyksnis. Tačiau duomenų analizė parodė, kad iš tikrųjų tai buvo trumpiausių iš eilės blyksnių serija.
Timothy Loganas iš Teksaso A&M universiteto teigia, kad tokie žaibai gali pridaryti niokojančios žalos, jei pasieks sausumą.
„Tokiu atveju, jei tokia audra pasieks pakrantę, vyks destruktyvūs įvykiai“, – sako Loganas.
Petersonas planuoja ištirti, kaip tokios perkūnijos vystosi, naudodamas geostacionarius palydovus ir instrumentus naftos platformose, laivuose ar orlaiviuose.
„Kai artėjame prie šiltesnio klimato, turime žinoti, ar šie ekstremalūs įvykiai taps ryškesni ir dažnesni, o tai ateityje gali sukelti daugiau nelaimių“, – sako jis.
