Daugiau kaip 2000 kg. Labai greitai į Žemę rėšis didelis ESA palydovas. Kas žinoma ()
Tikimasi, kad seniai neveikiantis palydovas ERS-2 nukris nekontroliuojamo nusileidimo metu.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didelis neveikiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) palydovas ERS-2, buvo neaktyvus 13 metų, o visą šį laiką palaipsniui orbitoje žemėjo. Mokslininkai tikisi, kad vasario pabaigoje, o galbūt ir anksčiau, šis palydovas pateks į Žemės atmosferą, suskils į gabalus, dalis jų sudegs, o dalis pasieks planetos paviršių. Tačiau tai bus nekontroliuojamas nusileidimas, nes palydovui jau seniai baigėsi kuras, rašo „Space“.
Palydovas ERS-2 į orbitą iškeliavo dar 1995 m. balandį ir baigė savo darbą 2011 m. rugsėjį. Pasak ESA mokslininkų, tai buvo novatoriškiausias erdvėlaivis Žemę tirti, kada nors Europos kosmoso agentūros paleistas į kosmosą. Paleidimo metu palydovas svėrė 2516 kg, tačiau dabar, kai jame nėra kuro, palydovas sveria 2294 kg.
Palydovui baigėsi degalai, kai jis ruošėsi savo misijos pabaigai 2011 m. rugpjūtį. Tuo metu mokslininkai 66 kartus užvedė palydovo ERS-2 variklius, norėdami nuleisti jį iš 785 km aukščio į maždaug 573 km aukštį. Tai buvo padaryta siekiant sumažinti neveikiančios transporto priemonės susidūrimo su kitais palydovais ar kosminėmis šiukšlėmis riziką. Tai taip pat užtikrino, kad per ateinančius 15 metų palydovas gana greitai pateks į Žemės atmosferą.
Remiantis ESA ataskaita, panašios masės kosminės šiukšlės iš tikrųjų patenka į Žemės atmosferą ir sudega vidutiniškai kas 2 savaites. Tačiau per pastaruosius 3 metus pasitaikė nekontroliuojamo didesnių objektų kritimo į Žemę atvejų. Pavyzdžiui, vieną kartą 2021 m. ir du kartus 2022 m. tai padarė 23 tonas sverianti Kinijos raketa nešėja „Changzhen-5“ , iškėlusi į orbitą Kinijos kosminės stoties „Tiangong“ modulius.
Po 13 metų skriejimo aplink Žemę palydovas ERS-2 dabar yra pakankamai žemai, kad artimiausiu metu galėtų greitai patekti į Žemės atmosferą. Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kada tai įvyks, tačiau mano, kad kritimas įvyks arba vasario viduryje, arba šio mėnesio pabaigoje. Prognozuojama, kad 80 km aukštyje jis suskils į gabalus, dalis jų sudegs, o dalis pasieks planetos paviršių. Tačiau greičiausiai šie fragmentai pateks į vandenyną.
Mokslininkai teigia, kad net ir mažiems palydovo fragmentams nukritus ant žemės, dėl to jaudintis neverta, nes juose nebus nuodingų ar radioaktyvių medžiagų. Taip pat vargu ar šios skeveldros pataikys į žmones, nes tokia tikimybė vertinama 1 iš 100 mlrd. Mokslininkai teigia, kad rizika būti nutrenktam žaibo yra 65 000 kartų didesnė.
