Mokslininkas: gyvybės atradimas Marse gali būti blogiausia žinia žmonijai (10)
Jei kosmose yra daug kitų civilizacijų, galbūt daug labiau pažengusių nei mes, kodėl jie nedaro to, ką darome mes – nesiunčia zondų ir desperatiškai neieško kitų gyvybės ženklų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viena iš tai paaiškinančių idėjų yra didžiojo filtro teorija. Teorija teigia, kad prieš ateivių civilizacijoms pasiekiant tokį lygį, kad jos galėtų palikti savo Saulės sistemą ir pradėti kolonizuoti savo galaktiką, įvyksta kažkas, kas neleidžia joms to padaryti – ar tai būtų žingsnis nuo daugialąstelinės gyvybės iki gyvūnų, galinčių naudoti įrankius, ar žingsnis nuo to, kur esame dabar, iki galaktikos tyrinėjimo, – antraip mes matytume to įrodymų mūsų Paukščių Take.
Kitaip sakant, kažkas stabdo gyvybės bangą kosmose – tarsi egzistuotų Didysis Filtras, neleidžiantis plisti protingajai gyvybei. Tačiau nėra žinoma kokiame gyvybės etape šis Didysis filtras pasireiškia ir ar žmonija jau jį perėjo.
Ar gali būti, kad dauguma neperžengia vienos ląstelės gyvybės ribų, o mes peržengėme šį filtrą? O gal kažkuriuo metu, kuris dar tik ateis, mes, kaip ir kitos išnykusios ateivių civilizacijos, sunaikinsime save, dar nespėjus palikti Žemės ir užkariauti kosmoso, galbūt karu arba galutinai išnaudodami savo išteklius?
Kai kurie filosofai ir mokslininkai mano, kad jei rastume gyvybę – tarkime, Marse – tai būtų bloga žinia žmonijai. Jie teigia, kad gyvybės Marse (išnykusios ar išlikusios) atradimas reikštų, jog ateityje ir mes galime nepraeiti šio filtro – ir išnykti. Oksfordo universiteto filosofijos profesorius Nickas Bostromas teigia, kad tikisi, jog nežemiškos gyvybės paieškos nieko neras.
„Jei Marse rasime gyvybę, ypač daugialąstę, tai reikš, kad jokia katastrofa nesutrukdė gyvybei vystytis pačioje pradžioje. Jei pažiūrėtume į žmogaus evoliuciją, mes labai greitai perėjome visus vystymosi etapus, kad pasiektume galimų kosmoso užkariautojų statusą. Bet jei mes Marse ar Saturno ar Jupiterio palydovuose rasime dar sudėtingesnę gyvybę, tai nebus gerai“, – aiškina N. Bostromas.
Anot N. Bostromo, jei Marse rastume stuburinių įrodymų, tai būtų baisi žinia – nes tai rodytų, kad didžioji dalis Didžiojo Filtro įvykių vis dar mūsų ateityje, ir mums tektų susidurti su tikimybe, kad išnyksime anksčiau, nei technologiškai subręsime tiek, kad galėtume keliauti po galaktiką.
„Toks atradimas būtų triuškinantis smūgis. Tai būtų bene blogiausia žinia, – rašo N. Bostromas. – Todėl tikiuosi, kad mūsų kosminiai zondai aptiks negyvų uolienų ir negyvo smėlio Marse, Jupiterio mėnulyje Europa ir visur kitur, kur tik pažvelgs mūsų astronomai. Tai padėtų išsaugoti viltį dėl didingos žmonijos ateities.“
Parengta pagal „IFLScience“.
