Astronomai aptiko tolimiausią Visatos objektą (Video)

NIEKAS nejuda visatoj greiciau uz sviesa, netgi fotonai kurie neturi mases, bet atrodo paciai erdvei, tai negalioja, palei logika taip ir turetu buti. Bet palei reliatyvumo teorija gravitacija yra "tik" erdves "islenkimas", bet vistik, kai matavo bandymais tai gravitacija sklindo sviesos greiciu. As matau trukumu reliatyvumo teorijoj, bet visumoj ji teisinga, ypac del laiko paradoksu, labai teisinga.

pagal ensteina ne, bet lygtais pagal branu ar stygu teorija hipotetiniai trachionai juda greiciau uz sviesa.

Po Big Bango viskas skriejo greiciau uz sviesas ir dar mum nezinomi yra tie diesiai, taigi yra tokia mintis kad uz sviesa imanoma skrieti Bet cia tik teorija, taspats kaip ir Barnu ir stygu teorija

Su tuo erdves lenkimu yra idomi laida per discovery su Michio Kaku. Cia tikriausiai is ten ir atsimena ta varianta. Idomiausia kas per ta laida buvo rodoma tai ne apie ta erdelaivi, o apie energija isgaunama is nieko. Cia apie ta erdves lenkima: http://www.youtube.com/watch?v=lw9-ZaoCG5A

kuo galaktika toliau, tuo ji greiciau tolsta. tai rimtai, kaip yra, kad :"kurie iki Žemės keliavo maždaug 13 milijardų metų". ar cia kaip raso didysis sprogimas ivyko pries 13.7mlrd metu, ta galaktika uz 13.1mlrd sviesmeciu. tai po sprogimo, si galaktika staigiai atsirado uz beveik 13mlrd sviesmeciu?

Tai mano manymu gali buti ir 26mlrd sviesmeciu. Nes BIGBANG'ui sprogus mes daleiskim buvom priesingoje sprogimo bangos puseje, tik idomu kur to sprogimo centras

1. Jokia galaktika nesiplečia šviesos greičiu, kitaip ji negali vadintis galaktika. Plečiasi stebimoji Visatos dalis. 2. Negalime būti "priešingoje sprogimo pusėje", nes taškas neturi nei kairės, nei dešinės, nei centro. Kiekvienas Visatos objektas gali save laikyti centru. Savo stebimoje Visatos dalyje jis ir yra centras. 3. Objektai negali judėti greičiau už šviesą vieni kitus įtakodami - kitaip neįtakoja. Tačiau objektai gali tolti vienas nuo kito didesniu greičiu, tik nieko vienas apie kitą nežinoti. Už mūsų regimos Visatos yra objektų, kurių mes negalime pamatyti, nebent Visata pradėtų trauktis. 4. Tas "negalime pamatyti" irgi nėra absoliutus. Praeityje galbūt galėjome pamatyti. Ir dar daugiau: pasinaudodami įvairiais optiniais efektais (pvz., gravitaciniais lęšiais) teoriškai galime pamatyti objektus tokius, kokie jie buvo, kol neįsigreitino iki didesnio už šviesą greičio mūsų atžvilgiu. 5. Dėl tokio efekto, reliktinis netolygus mikrobangų fonas galėtų būti liudijimu, kad be mūsų yra ir kitų "gretimų" Visatų, kurios dabar mums yra be galo toli. 6. Be jokios abejonės, regimoji Visata yra mažesnė už visą Visatą, nes tolimiausias objektas, kurį kada nors pavyktų pamatyti - pirmas susikūręs fotonas. O iki tol Visata jau plėtėsi nežmoniškais greičiais. 7. Darant prielaidą, kad prieš BB Visata buvo matematinis taškas, sektų, kad ji yra begalinė su begaliniu kiekiu masės ir energijos. 8. Paskutinis teiginys yra tapatus teiginiui "Visata veidrodinė". Fotonas, esantis "ant stebimos Visatos ribos" mums "stovi". Mūsų požiūriu, jis neegzistuoja (bet kažkam gali egzistuoti). Tolstančiam priešinga kryptimi jis tapatus tachionui. Jei išskristume iš Žemės ir sugebėtume viršyti šviesos greitį, tai prasilenkę su tuo fotonu, Žemės atžvilgiu taptume "tachionais" ir iš ten pat "grįžtume". Deja, praeityje - tuo pačiu momentu, kaip išskridome. Va taip vat...

rwc - gal gali apie antra punkta placiau? Nes sprogima suprantu kaip sprogima kuriame yra sprogimo epicentras, o kaip su bigbangu, tai kitaip?

O dar aš čia pamąsčiau: tarkim, jei žmogus tolės nuo laikrodžio greičiau už šviesą, tai jis pradės matyti seniau praėjusią šviesą ir jam atrodys kad laikas eina atgal, taip? O jeigu mūsų (gal ir kitos) galaktika yra įsibėgėjusi iki tokio greičio, kad lenkia šviesos greiti, tuomet jei matome kad visata didėja, tai gal matome laiką einanti atgal. Gal jau daug seniau nei manyta galaktika buvo išsipletusi, o dabar traukiasi (čia pagal teorija kai visata išsiplečia iki tokio dydžio kuomet susidaro labai didelė centrinė gravitacija ir visata pradeda trauktis), tačiau mes matome atbulini procesą. Čia tik mano pamąstymas ir norėjau paklausti ar bent kažkas panašaus gali būti? P.S. užbėgsiu už akių tiek kas nori paneigti tuo, kad matome žvaigždžių gimimą, mirtį ir panašius procesus kurie eina normaliu laiku, bet gal ir tos galaktikos (kuriose matome tvarkingai laiku vykstančius procesus) taip pat skrieja panašiu greičiu kaip musu galaktika (be to daugiausia procesu atrasta tik musu galaktikoje).

rwc O aš maniau, kad reliktinis spinduliavimas yra kažkur visatos pakraščiuose. Dar skaičiau apie visatos formą. Prašom praplėsti savo 2 punktą. Manau pirma po BB skrido kažkokios ten dalelės greičiau už šviesą, paskui joms ar bent daliai jų stojant atsirado masė, atomai, molekulės ir t. t. Tai tai tolimai visatai gal ir nereikėjo keliauti tuos 13 mlrd. šviesmečių, o tiesiog ten kažkur susidarė iš tos medžiagos.

supratau, kad atstuma apskaiciuoja iki toks galaktikos pagal bangos ilgi. Bet kaip nustate tada pradine tik isspinduliuota bangos ilgi? kokie tie pradiniai duomenys? is numanomu statistiniu kazkokiu duomenu? nesueina biski galai, kad galaktika nuo musu buvo 13,1 mljrd sviesmeciu atstumu nuo musu pries 13,1 mljrd metu, kai visatos amzius 14 mljrd metu. imant ta prielaida kad bigbang buvo is vieno tasko, gaunasi kad per 0,9 mljrd metu ta galaktika nutolo 13,1 mljrd sviesmeciu nuo musu. tai gaunasi, kad su pagreiciu ta galaktika per 0,9 mljrd metu pasieke 6>x<13 kartu didesni greiti nei sviesa (cia imant ir musu analogiska tolejimo greiti) , ir dabar jau turetu butu jos ir musu greitis zymiai didesnis nei 6>x<13. aisku reik galvot, kad toldami nuo tos galaktikos judam i ta pacia puse nuo big bango tasko, todel mes ja matome. is kitos puses pagal realeativumo teorija niekas nejuda greiciau uz sviesos greiti. pagal atskaitos taska, kunai gali maximum vienas nuo kito tolti artimu 2x sviesos greiciui, kad butu vienas kitam matomi (pagal dopplerio efekta artimam 2x sv greiciui, bangos nerealiai butu issilgeje. Jei toltu lygiai 2x greiciu mes budami vienu is ju , kito niekad nematytume. Turbut taip ir yra, kad mes didziosios nematomos visatos dalies nematome, nes nuo jos tolstame c arba didesniu greiciu. gal cia ir yra ta "tamsioji materija". Taigi darom isvada, kad truputi kolkas neisueina galai, kadangi tos galaktikos isspinduliuotos bangos pagal dopplerio efekta nera labai jau stipriai isilgejusios.

, na, yra spektro linijos. Tokio amžiaus (0.5 mlrd. m.) galaktikoje dar nebuvo sunkių elementų, vyravo vandenilis (jis ir dabar vyrauja, tik su priemaišom) todėl žinodami vandenilio spektrą galime paskaičiuoti, kiek jis pasislinko. Tarkim, linija X nm dabar yra 10 nm - reiškia, banga "sulėtėjo" 10 kartų, arba objektas nuo mūsų tolsta 10/11 (?) šviesos greičio. Toliau - lygtys, lygtys, lygtys. Nuo regimos Visatos ribos šviesa keliavo 13.7 mlrd. metų. Kiek laiko šviesa keliavo, nuo objekto, esančio 10/11 atstumo iki regimos Visatos ribos? Sudaugini ir gauni, dar pritaikai reliatyvumo korekcijas, dar kažką, apie ką nusimano astrofizikai ir kosmologai... Negali pamatyti dalyko, kuris juda didesniu nei reliatyvistiniu šviesos greičiu. Paprasčiausiai, jo fotonai "velkasi" iš paskos ir tavęs niekad nepasiekia.

rwc dar negirdejau, kad judantis svieciantis kunas paskui save vilktusi fotonus. taigi judanciu ar ne, kunu isspinduliuota sviesa yra vienodo greicio ir realiatyviai nejuda tarpusavyje skirtingais greiciais. nuo musu tolstanciu skirtingais greiciais galaktiku sviesos greiciai yra vienodi c greicio, tik priklausomai nuo keliavimo laiko skirtingai iskreivinti. tarkim galaktika juda 200c greiciu o mes i ta puse lekiam 100c (plius turbut dar 100kart pagreitintai), tai mes matysim ja nors ir tolstancia. bet jeigu mes leksime i kita puse nors dideniu greiciu nei 1c tai nematysim. vienintelis atveju nematyti galim tik jeigu tolstam nuo galaktikos suminiu greiciu didensiu nei c, judant i skirtingas puses. taigi reikia kalbet ne apie tolejima, bet ir judejimo krypti. judant vektoriskai nors kiek priesinga puse kitai materijai didesniu nei c greiciu, jos nebematome. ji tampa tamsiaja.. tad bendrai paziurejus aplink visur pilna tos tamsiosios materijos nuo kurios mes judam priesinga puse, bet nebutinai mes nuo jos esam toli.

Atleiskit durnam, bet noriu issiaiskinti. Tai kiek suprantu tai cia panasiai kaip balionas ant kurio pavirsiaus yra visos galaktikos ir t.t. Puciant ora i baliona jis dideja ir tarp galaktiku kurios ant krasto dideja atstumai? rwc minejo jog gaunasi kaip projekcija, bet man nesuprantama kodel ?

, taip - paėmei gerai žinomą pavyzdį. Jis taip pat gerai paaiškina, kodėl tie objektai tolsta nuo mūsų didesniu nei šviesos greičiu. Įsivaizduok: patupdai dvi sraiges ant baliono - tebūnie tai du skriejantys fotonai. Tos sraigės bando šliaužti viena link kitos, o tu balioną pūti. Jei pūsi po truputį, arba sraigės arti viena kitos, jos gal ir spės susitikti. Tačiau jei jos pakankamu atstumu, tai galų gale gausis, kad baliono plotas tarp jų pučiasi greičiau, nei jos juda link viena kitos. Jei balioną pūsi be galo, jos niekada nesusitiks Dabar tarkime, kad jos viena kitą pradžioje liečia, ir yra kaip tik tokiu atstumu, kad spėtų viena prie kitos glaustis kaip tik tokiu greičiu, kaip tu pūti balioną. Čia - reliktinis spinduliavimas. Kiek fotonas atbėga link mūsų, tiek erdvė išsiplečia. Iš tikrųjų, ne visai tiksliai pasakiau: reliktinio spinduliavimo fotonai juda link mūsų šiek tiek greičiau už erdvės plėtimąsi. Dėl to jie atbėga link mūsų, bet labai vėluodami, ir mes galime juose matyti tokius reiškinius, kokie vyko "visai šalia" prieš 13.7 mlrd. metų. Aišku, jie juda šviesos greičiu - kaip ir sraigės ant baliono bėga kiek išgali. Dėl tos projekcijos. Turi balioną su galaktikų paveikslėliais. Pradėk pūsti. Galaktikos tolsta viena nuo kitos, ir kur jos bepasižiūrėtų - jos mato viena kitą (jei netolsta per greitai). Tokia mūsų Visata - tik ji trimatė, o baliono paviršius dvimatis (todėl baliono paviršius neturi vieno centro!). Pakeiskime pradinę sąlygą: puti ne balioną, o muilo burbulą. Pradžioje muilo laše nėra jokių "galaktikų" (ratilų), jokios erdvės (oro ir paviršiaus). Nė viena muilo molekulė nežino, kurioje burbulo vietoje ir šalia ko ji atsidurs pradėjus pūsti. Tai išsisprendžia spontaniškai - kai tik lašas gauna oro slėgį iš vidaus. Tarkim pripūtei tiek, ir toliau pūti tokiu greičiu, kad ratilai nespėja nubėgti iki priešingos pusės. Dabar staiga koks mikroorganizmas (nebe fotonas, o astronautas) prabunda ir jaučia kažkokį bangavimą (šviesą). Ką jis "girdi" aplinkui? Didelę plokštumą, aplink judančius kelis ratilus, taip pat pastebi, kad tolimi ratilai banguoja lėčiau nei artimi (Doplerio efektas - pūtimas neša bangas atgal), o patys tolimiausi, kiek galima išgirsti, beveik visai nebanguoja - reliktinis fonas. Toliau ji sugalvoja pati nuplaukti iki to ratilo. Tačiau kuo greičiau nori plaukti, tuo didesnis pasipriešinimas. Ji niekad negali pasiekti tokio greičio, kad plauktų greičiau nei burbulas pučiasi. Dėl to ji niekad nenuplauks iki įvykių horizonto ir nepamatys, kas už jo. Aišku, kuo ji toliau nuo pradinio taško, tuo labiau greitėja jo atžvilgiu (kartu pučiasi su burbulu - erdvė plečiasi). Tada ji apsigalvoja ir sustoja. Anksčiau ar vėliau ji nebematys pradinio taško, nes jis taip pat pasislėps už įvykių horizonto. Ir kiek beskubėtų atgal, nebepamatys niekad

rwc: tai pagal tavo aiskinima, turetu butu taip, kad jeigu ziuri is zemes tasko i visas puses, turetum labai skirtingai matyti issidesciusias galaktikas. tai yra is karto matytusi kur buvo burbulo pradinis putimosi taskas, butu didziule tuscia erdve is kurios i musu puse is toli niekas nejuda, o kas tolsta mes nematom. matytume tik artimus vidinius ir isorinius kunus, kurie juda i mus ir nuo musu, ir taip pat matytume soninius kurie juda tik nuo musu (ir toli ir arti). taigi mes matome tik apie puse sferos kevalo (kuriame esame paciam viduri, is musu tasko ziurint), kurio kunai leciausiai juda nuo musu arba juda kartu su mumis, musu judejimo kryptimi. bet deje kiek suprantu taip nera... nieko tokio panasaus nesimato..

Tai jei didėja matomoji visata, to kodėl jį tik 14 mlrd. šviesmečių? Juk spinduliuoja ir už 20 mlrd. šviesmečių esančios žvaigždės. Ar prieš kokius 4 mlrd. metų jį buvo tik 10 mlrd. šviesmečių? Gerai, kad nesimokiau fizikoje ir tuo labiau kvantinėje

buvo prieš X metų - dabar jos gerokai toliau. Už 20 mlrd. šviesmečių... Suprantu, ką turi omeny - tik sunkoka paaiškinti. Matai, ta Visatos dalis, kurią galime pamatyti, plečiasi šviesos greičiu. Kad už jos ribų yra kažkokių objektų, kurie nuo mūsų tolsta dar greičiau - ko gero, tiesa. Tos galaktikos, kurios dabar yra už 49 mlrd. šviesmečių (stebimos visatos spindulys), mums atrodo lyg už 14 (nes toks visatos amžius). Balionas ir sraigės: mažas sraigės žingsnelis pradžioje dabar atitiktų ilgą kelionę, nes visata plečiasi. Palygink valtį ir lenktynį kateriuką. Irkluoji, ir banga, kurią sukeli, tave pralenkia. Kateriukas "neužkliūna" už savo sukeltų bangų. Tarkim, lenktyniauji su analogišku laivu. Plaukiat lygiagrečiai, kažkokiu atstumu, kryptis - ateitis. Lenktyniaujančią valtį valtį gali pajusti iš bangavimo, katerio - ne. Bangos nepasiveja, jos tik tolsta.

Kaip supratau mes patys prieš kokius 14 mlrd. metų tapome kitokie, kad galėtume pamatyti šviesą.

jeigu visatos spindulys 49 mlrd. sviesmeciu, argi tai nereiskia, kad galaktikos visa laika nuo pat pradzios tolo didesniu nei C greiciu, nes tarkim isivaiduotume visata kaip kamuoly, jo skersmuo 49 mlrd sviesmeciu. tai gautus, kad i visas puses nuo centro yra po 24.5, o ne 13.7, nes pagal mane ( cia tik mano nuomone, ji gali but ir neteisinga ) iki BB nebuvo nieko, tik nykstamai mazas taskas, kuriame neegzistavo erdve ir laikas ir tas taskas po BB pradejo plestis i visas puses 3D erdveje ir per 13.7 metu jis negalejo issiplesti daugiau nei 2 ( kadangi pletesi i visas puses, tai ploti reikia daugint is dvieju ) x 13.7 milijardu sviesmeciu, nes joks mase turintis kunas negali judeti greiciau uz C, todel nuo pradinio tasko jokia energija ar panasiai, negalejo nutolti toliau nei 13.7 mlrd. sviesmeciu.