Sukryžmino karvę ir ryžius: galbūt tai valgys mūsų anūkai ()
Siekdami pagaminti geresnę laboratorijoje auginamą mėsą, Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė jautienos ir ryžių hibridą, auginamą Petri lėkštelėje. Nors jis atrodo kaip ne itin apetitą kelianti rožinė košė, mokslininkai teigia, kad tai yra baltymų gausus maisto šaltinis, išskiriantis gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinė galvijininkystė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yonsei universiteto (Pietų Korėja) mokslininkai sukūrė naują maisto produktą: paėmė karvių raumenų ir riebalų kamienines ląsteles ir persodino jas į ryžių grūdus. Kad ląstelės lengviau prisitvirtintų, ant ryžių pirmiausia užtepama žuvų želatinos ir fermentų. Pridėjus kamieninių ląstelių, jos paliekamos augti Petri lėkštelėje 9–11 dienų.
Galutinis rezultatas – jautienos ir ryžių hibridas, turintis 8 proc. daugiau baltymų ir 7 proc. daugiau riebalų nei įprasti ryžiai.
Be to, kad šis produktas pasižymi maža per maistą plintančių ligų rizika, jis taip pat yra daug pigesnis už natūralią mėsą. Mokslininkai apskaičiavo, kad jei jautienos ir ryžių hibridas būtų komercializuotas, jo kilogramas galėtų kainuoti maždaug 2 eurus, o jautienos kilogramas kainuoja apie 14 eurų.
Dar svarbiau, kad jis palieka daug mažesnį anglies dioksido pėdsaką. Apskaičiuota, kad gaminant šimtą gramų hibridinių ryžių baltyminių medžiagų išsiskiria mažiau nei 6,27 kilogramo CO2 – o gaminant 100 gramų jautienos išsiskiria 49,89 kilogramo CO2.
Skonis priklauso nuo to, kiek riebalų ar raumenų pridėta į ryžius. Teigiama, kad hibridiniai ryžiai su didesniu raumenų kiekiu turi jautienos ir migdolų kvapą, o ryžiai su didesniu riebalų kiekiu – kreminį, sviesto ir šiek tiek panašų į kokosų aliejaus kvapą. Pagal tekstūrą jie yra kietesni ir trapesni nei tradiciniai ryžiai.
Klausimas: ar valgytumėte juos? Tyrėjai teigia, kad jie ketina šį maisto produktą komercializuoti, siūlydami vartotojams nebrangų ir maistingą maisto šaltinį, kuris išvengtų daugelio pramoninės žemdirbystės poveikio aplinkai ir būtų etiškesnis.
„Įsivaizduokite, kad visas mums reikalingas maistines medžiagas gauname iš ląstelėmis užaugintų baltyminių ryžių. Ryžiuose ir taip yra daug maistinių medžiagų, tačiau pridėjus gyvulių ląstelių, jų kiekis gali dar labiau padidėti“, – teigia pagrindinė tyrimo autorė Sohyeon Park.
Galbūt tai nebūtinai bus patiekiama „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanotuose restoranuose – tačiau tai galėtų būti naudojama praktiškai. Pavyzdžiui, produktas galėtų būti naudojamas kaip gyvybiškai svarbus mitybos šaltinis žmonėms, susiduriantiems su badu ar stichinėmis nelaimėmis. Arba tai gali būti idealus maistas astronautams, keliaujantiems į kosmosą ilgam laikui.
„Matau daugybę šio hibridinio maisto, kurio pagrindas yra grūdai, panaudojimo galimybių“, – sakė S. Park.
Naujasis tyrimas paskelbtas žurnale „Matter“.
Parengta pagal „IFLScience“.
