Bitės pranoksta superkompiuterius, atskleidė tyrimas

Įdomu kokia jos logika naudojasi to kelio ieškodamos Tikiuosi greitai išsiaiškins Visgi geras pavizdys ką gali padaryti natūralioji atranka, kinta ne kiekybė ar šiuo atveju smegenų dydis, o kokybė.

O man čia labiau panašu į tų mokslininkų nusigrybavimą Visų pirma, tai bitės manau nesusidaro viso lauko gėlių žemėlapio. Jos mato kokius 5-10 žiedų ir pasiskaičiuoja kokiu maršrutu pro juos praskristi. Na o visų antra, tai netikiu, kad bičių galvose dar ir tikslūs radarai įmontuoti Atstumą iki/tarp žiedų nustato turbūt akių pagalba. Na o kokiu tikslumu tai jos sugeba padaryti, vėl lieka neaišku. Superkompiuteris skaičiuotų trumpiausią atstumą tarp viso lauko gėlių žiedų su labai maža atstumo paklaida (pvz. 0,0001 mm). Na o bitė skrenda į kokius 5 taškus, o vėliau tą atstumą persiskaičiuoja. Be to bitei atstumo nereikia išsireikšti matavimo vienetais, jai užtenka matyti, kad AB > BC, o kompiuteris kad tai suvoktų, turi suskaičiuoti kiek bus AB ir kiek bus BC ir tik tada palyginti skaičius.

Man irgi šitas straipsnis totali pieva logiškai mąstant kiek žiedų gali perskaičiuoti superkompiuteris per pora dienų? N milijardų? Nu tai wtf čia parašyta. Aišku jei ten absoliutūs loxai suprogramino arba ieško iš tų n milijardų absoliučiai idealaus kelio tai taip, BET BITĖ tikrai neieško idealaus kelio ji grupėmis gali skirstyti ar panašiai t.y optimizacija, čia matyt tie mokslininkai dėmesio labai nori, bet man tai čia durniais pasirodė.

Manau, čia reikėtų labiau įsiskaityti: Tai reiškia ne tai, kad bitė mato, kuri gėlė arčiausiai, bet kaip jas visas aplankyti VIENĄ kartą ir kad tas lankymas būtų kuo greitesnis (t.y. kuo trumpesnis visas bendras nuskristas kelias). Tikriausisi čia nekalbama ir apie N skaičius, greičiau tik tiek, kiek aprėpia bitės akys ar kokia teritorija jai žinoma.

Mokslininkai jūs mokslininkai (aš apie komentuotojus) Pirma įsiskaitykit kas parašyta, o paskui abejokit žymiai protingesnių galvų nei jūsų atliekamais tyrimais. Aiškiai parašyta, kad bitei nepažįstamam lauke prireikė labai mažai laiko, kad ji imtų tuos žiedus lankyti optimaliu maršrutu (ar labai artimu aptimaliam). Ir eina kalba, kokių minimalių mechanizmų reikia, kad tą uždavinį išspręst. Bitė "pagrybavusi" trumpai po tokius laukus vėliau ima rinkti nektarą optimaliais maršrutais - ir jai neprireikė super kompiuterio galimybių. Lygiai taip pat ir kompiuteriuose yra modeliuojama - tik ten jau duodama visa info apie tinklą (lyg bitės pradinis paskraidymas susižinot info apie lauką), o paskui reikia rasti optimalų maršrutą. Kai mazgų skaičius viršyja 35-40, perrinkti visus variantus tampa praktiškai nebeefektyvu ar net neįmanoma (o praktikoje dažai tų mazgų/viršunių skaičius siekia šimtus ar tūkstančius), todėl yra kuriami įvairūs euristiniai paieškos algoritmai, kur kombinuojami lokalios ir globalios paieškos mechanizmai (didelės dimensijos uždavinius sprendžiant brute force metodu netgi visų pasaulio kompiuterių pajėgumo neužtektų šimtus metų skaičiuojant). Ir tai prireikia daug iteracijų, daug įvairių tikrinimų, klaidžiojimų ir t.t. kol randama kažkas artimo optimaliam sprendiniui (nes klausimas, ar optimalų pavyks rasti..ir kaip greitai,jei pavyktų). Perskaitykite dar kartą, ką norėjo čia pasakyt, ir bent vieną praktikinį uždavinį išspręskit, kur pritaikytumėt pačius naujausius euristinius algoritmus - tada suvoksite mokslinės problemos esmę.

Gal ne tai jog straipsnio neskaitė, tiesiog nežino kas tas keliaujančio pirklio uždavinys ir tiek

nu laukiam kompiuteriu kurie dirbs kaip smegenys , kitaip tariant biologiniai kompiuteriai(nelabai noreciau robotu kuriuose itaisyta zmogaus smegenis, kaip ant Fallout 3 )

Idomu kiek tu dirbtiniu geliu buvo eksperimentiniame lauke jei ji superkompiuteris skaiciuotu kelias dienas. ir ar tikrai pasirinkdavo pati pati trumpiausia ar optimaliai trumpa.

Optimaliai trumpas ir yra pats trumpiausias... Optimalus gali būti sprendimas - geriausias santykis tarp skaičiavimų ir gauto rezultato gerumo.

Kaip norit riškit niekaip čia nesiriša. Kiek lauke yra tų gėlių. Arba tiksliau kiek reikia bitei aplankyti gėlių, kad jai nebetilptų ir reiktų grįžti namo? 1000? 10000? Ir dabar man aiškinat, kad čia superkompiuteris porą dienų skaičiuos? Čia su paprasčiausiu kompiuteriu įmanoma tokį algoritmą įvykditi. Nusiskaitai kiek maždaug reikia tau žiedų, kad būtų pilnas bagažas pradedi nuo tos vietos kai jau tikrai užteks, tada kol renka ir toliau apdoroji informacija t.y. pirmiausia padarai optimalius kelius tarp kuokštų žiedų ir kiekvieną kartą jau atskridus ten on the fly iš kiek 20-50 suskaičiuoji ir taip nereikės jokų ten super kompiuterių. Tie mokslininkai idėja milijardo gėlių nuotrauką iš kosmoso ir tipo susiskaičiuok, o rezultato pabaiga kai jau grynai viskas suskaičiuota, bitė manau veikia protingiau negu tie mokslininkai realizavo algoritmą tame savo superkompiuteryje. Nebent ta bitė niekada nepadaro klaidos tada taip čia kažkas super, bet taip nemanau jog yra. Ir mano aprašyta idėja neturėtų perdaug nugrybaut ir nereiktų jokių super kompiuterių.

Ne itin aiškiai tą savo algoritmą išdėstei. Turi omeny, kad tupint prie žiedo tereikia rasti kuri iš aplinkinių gėlių yra artimiausia ir skristi prie jos? Jei taip tai toks algoritmas yra, tačiau jis ne visada duoda geriausia sprendinį. Vienintelis mokslui žinomas būdas gauti trumpiausia maršrutą - patikrinti visus įmanomus variantus, turint omeny, kad nuo bet kurio žiedo gali nuskristi iki kito, tai esant kiek didesniam gėlių skaičiui, suskaičiuoti tiesiog neįmanoma. Jei bitė tokiomis mažomis smegenimis sugeba jį rasti - tai tikrai fantastiška. Klausimas ar ji naudoja kažkokį super algoritmą ar stebuklingai sugeba perskaičiuoti visus variantus? Jei ne taip supratau tavo mintį, tai prašau patikslinti, įdomu Tikiuosi paaiškės, kad jos tai daro naudodamos kokį nors algoritmą

O man atrodo, kad tu pats nieko nesupratęs likai. Manai bitė, vieną dieną perskridusi lauką su 10 000 žiedų, kitą dieną atsimins visų tų žiedų koordinates ir pasirinks optimaliausią kelią? Aš tik teigiu, kad bitė mato artimiausius 5 žiedus ir į juos skrenda. O nutūpusi ant kito žiedo ir pamačiusi dar vieną kitą artimą žiedą, savo skrydžio trajektoriją perskaičiuoja.

nemanau kad gamtos veikima reiketu aiskinti technologine logika. galbut biciu avilys funkcionuoja kaip 1 organizmas (su bendra duomenu baze:) ). panasiai kaip skruzdelyne. taip pat panasiai sugeba elgtis zuvys bei pauksciai kai buna 1 buryje. gamtoje dar netokiu "superkompiuteriu" yra

Mindaugai, ar supranti, kad tokiu atveju pažeidžiamas optimalus atstumas? Kadangi galop tu vis tiek užsidarysi taip, kad galbūt aplink tave bus vien aplankyti žiedai tavo matomam lauke ir pagal tavo logika bitė rinktųsi vieną randomu, o kas tada, jei ir vėl kitam žiede "užsidarytų"? Kiekvienas užsidarymas ir nuklydimas jau būtų nukrypimas nuo optimalaus kelio. Todėl tiesiog neįmanoma, kad bitės regėjimo ir suvokimo laukas būtų toks siauras.

Mindaugai, pagal tavo logika bites visada rinktusi artimiausia atstuma, delto galima gaut visiskai priesinga rezultata, ne optimaliausia marsruta, bet blogiausia, kuomet arba bus visai neaplankyti keli ziedai, arba teks skristi kokio vieno ziedo per visa lauka ir tada vel atgal per visa lauka i avili tik delto kad tavo akys mate 5 ziedus Pabandykim paskaiciuoti kiek variantu kompiuteris turetu palyginti, jei lauke butu 100 ziedu: Pirmam ziedui pasirinkti yra 100 variantu, antram ziedui yra 99, nes viena jau turim, treciam ziedui pasirinkti yra 98 variantai nes du jau pasirinke ir t.t. delto rezultatas 100! (nes eiles tvarka svarbi, pasikeitus eiles tvarkai tai bus dar vienas marsutas), jei skaiciavimo masinele neklysta tai 100! = 9.33 * 10^157 ~= 10^158, tai ar bent vienas cia aiskinanciu kad is 100 ziedu optimaliausia marsruta kompiuteris suskaiciuoti per keleta sekundziu, suvokiat koks skaicius yra 10^158 (10e+158) ? Paimkim kompa su 4 GHz procesoriumi, tai reiskia kad jis per sekunde gali atlikti 4 * 10^9 instrukciju, tai net turint visu marsrutu atstumus (nepamirskim kad pirma juos reiktu apskaiciuoti), juos palyginti prireiktu apie 10^148 sekundziu (dalinant laipsniai atimami), metuose yra truputeli daugiau nei 3 * 10^7 sekundziu, o tai reiskia kad apskaiciuoti mums prireiktu visos amzinybes. beje uztenka 17 ziedu, kad jusu 4 GHz kompiuteriui prireiktu vienos paros tam, kad jis palygintu visus galimus marsrutus ir pateiktu jums trumpiausia. Jei kam nors dar kyla abejoniu tai klauskit savo matematikos mokytojos

Brute force metodai niekada nebuvo efektyvus.

wolas, kadangi straipsnyje rase apie simtus ziedu, tai galime daryti prielaida, kad mokslininkai skaiciuodami su super kompiuteriu naudojo ne brute force o optimalesni algoritma ir uztruko keleta dienu, ka bites padare per kelias akimirkas. Ir siaip, net jei buvo pasirinkta maziau ziedu o skaiciavimai buvo daromi brute force metodu visa esme yra tame, kad super kompiuteris uzima velnias zin kiek vietos, o bites tai padare su vos trupinio didumo smegenimis.

Nematau reikalo net į mažiausią ginčą leistis su žmogum, kuris ne tik neskiria lokalios paieškos nuo globalios, bet ir naudoja terminą "optimal-iausias"

Žmogau žmogau, praleidai gerą progą patylėt Bent suvoki keliaujančio pirklio uždavinio sudėtingumą, kai jau kalba eina apie 40-50 viršunių ir daugiau? Ir eina kalba ne apie paprasčiausio deterministinio metodo panaudojimą, o apie metodo, kuris sugebėtų rasti optimalų sprendinį ar bent jau labai artimą optimaliam. Jei taikysi greitus metodus lokalios paieškos, aš tau per kelias sekundes žvilgtelėjęs į tavo razultatus, pakeisiu pradinius tavo duomenis taip, kad tavo algoritmas susimaus taip žiauriai, kad bet koks atsitiktinis sprendinys bus geresnis už tavo surastą tarkim artimiausio kaimyno metodu.

Pritariu kažkieno čia išsakytai nuomonei, kuri manau yra vienas svarbiausių faktorių - bitės neskaičiuoja atstumo kaip mes, jos iš akies palygina kuris atstumas didesnis, kuris mažesnis, taigi galbūt jos naudoja kokį nors mums nežinomą matemtinį modelį surasti optimaliausiam maršrutui.. Juk bičių mąstymas nebūtinai veikia mums žinomais principais (ar modeliai derėtų sakyti?), juk mes - žmonės - susigalvojom visus dėsnius, juo pavadinom, mes viską matuojam sugalvotom reikšmėm ir t.t.