Pragaro vartai: įspūdingiausių pasaulyje smegduobių dešimtukas (Foto, Video)
(0)
Pirmosiomis šių metų lapkričio dienomis naujienų agentūras, žinių portalus ir informacines TV laidas apskriejo reportažas iš Vokietijos apie vieno miestelio nedideliame gyvenamųjų namų kvartale naktį atsivėrusią milžiniško dydžio smegduobę. Smegduobės – neretas reiškinys ir Lietuvoje, ypač šiaurinėje mūsų respublikos dalyje. Kokia situacija visame pasaulyje? Tikimės, su ja padės susipažinti įspūdingiausių pasaulio smegduobių dešimtukas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Smegduobė – geologinis darinys: natūrali topografinė įgriuva, duobė žemės paviršiuje, susiformavusi dėl karstinių grunto procesų. Paprastai smegduobės atsiranda iš dirvožemio ar pamatinių uolienų nutekėjus dideliam vandens kiekiui, taip pat grunto vandenims išplovus dalį grunto. Tada dirvožemyje susiformuoja tuščios ertmės, į kurias ir prasmenga grunto paviršiuje likusi laiba dirvožemio plutelė. Smegduobių skersmuo tiek į plotį, tiek į gylį gali siekti nuo vieno iki kelių šimtų metrų. Smegduobės gali formuotis laipsniškai arba staiga. Smegduobių randama visame pasaulyje. Kviečiame susipažinti su dešimt įspūdingiausių pasaulio smegduobių.
1. Bereznikų smegduobė
Besiplečianti smegduobė netoli Bereznikų (Permės apskritis, Rusija) pirmąkart užfiksuota 1986 metais, kai netoliese kalio karbonato (K2CO3) kasyklos, vandeniui išplovus pamatines uolienas, įgriuvo žemė. Berznikų smegduobė gali pasikėsinti į šalia esančią geležinkelių liniją ir pastatus, tarp jų - druskos fabriką. Artimiausias gyvenamasis kvartalas - vos už 1 kilometro. Smegduobės ilgis - apie 80 metrų, plotis - apie 40 m, gylis - 200 m.
Ši duobė - nei didžiausia, nei giliausia, tačiau yra nemenka „rakštis“ tarptautiniu mastu, mat 10 proc. viso pasaulyje randamo kalio karbonato išgaunama šioje srityje, ir smegduobė kaip reikiant kliudo kasybos procesui.
2. Bimaho smegduobė
Vienas iš labiausiai Bimos (Omanas) gyventojus stebinančių gamtos paminklų vilioja ir turistus. Beveik vandens parkas po atviru dangumi. Susigundę išmėginti smegduobėje tyvuliuojančio vandens temperatūrą ir plaukimo sąlygas, tam ras visas galimybes: žemyn, prie smegduobės vandens veda laipteliai, prie smegduobės įrengta minimali infrastruktūra su patogumais (persirengimo kabinomis, dušais).
3. „Didžioji Žydroji Duobė“
Centrinėje Amerikoje, už 70 kilometrų nuo Belizo sostinės Belizo, jūroje, vidury nedidelio povandeninio atolo skendi įspūdingoji „Didžioji Žydroji Duobė“ (Great Blue Hole). Ji yra beveik idealiai apskritos formos, 300 metrų skersmens pločio ir 124 metrų gylio. Ši smegduobė susiformavo ledynmečiu, kai pasaulinio vandenyno lygis buvo kur kas žemesnis. Šioje smegduobėje rasti stalaktitai byloja, jog ši smegduobė formavosi keturiais etapais: prieš 153 tūkst. metų, prieš 66 tūkst.metų, prieš 60 tūkst. metų ir prieš 15 tūkst. metų. Pradėjus kilti pasaulinio vandenyno lygiui, vanduo užliejo smegduobę, tad dabar ji glūdi po vandeniu. Smegduobė į traukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
4. Gvatemalos smegduobė (2007)
Milžiniška pseudokarstinė įgriuva, kurios gylis siekė 100 metrų, Glatemalos sostinės neturtingųjų rajone atsivėrė 2007-ųjų vasarį. Įgriuvoje prasmego keletas namų, žuvo mažiausiai trys žmonės. Specialistai teigia, jog tai nėra įprasta smegduobė – ją sukėlė ne natūralūs geologiniai procesai, o žmogaus veikla, konkrečiau – miesto lietaus kanalizacijos sistema, išplovusi vulkaninės kilmės gruntą, ant kurio stūkso minėtas Gvatemalos miesto kvartalas. Po nelaimės iš įvykio vietos buvo evakuota apie tūkstantis gyventojų. Kadangi miesto lietaus kanalizacijos sistemos po šio įvykio niekas nekeitė, specialistai prognozavo, jog mieste tokių smegduobių gali atsirasti ir daugiau. Ilgai laukti nereikėjo.
5. Gvatemalos smegduobė Nr. 2 (2010)
Po tropinės audros „Agatha” sukeltų liūčių 2010 metų gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus vulkaninės kilmės grunto klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva buvo 21 metrų skersmens ir net 60 metrų gylio.
Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir įsikūręs miestas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos per 2 kilometrus.
6. Mount Gambier
Mount Gambier, antras pagal gyventojų skaičių Pietų Australijos miestas po Adelaidės, pasižymintis unikaliu kraštovaizdžiu. Šio miesto apylinkėse – ištisas geologinių įdomybių ansamblis: čia apstu ne tik smegduobių, bet ir vaizdingų olų, vulkaninių kraterių, ežerų ir paslaptingų požeminių vandens telkinių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius iš viso pasaulio. Akvalango mėgėjų pamėgti Ewenso tvenkiniai – viena iš trijų apsemtų kalkakmenio daubų šiose vietovėse. Į turistinius maršrutus taip pat įtraukti Piccaninnie tvenkiniai, Tantanoolos urvai, Engelbrechto urvas ir, žinoma, Umpherstono smegduobė.
7. Neskęstanti duobė
„Neskęstanti duobė” (Neversink Pit), drėgme persmlekta kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje (JAV), atsivėrė dar 1998 m. Maždaug 15 metrų gylio duobė praminta „retų rūšių paparčių namais”. Paskutiniajame 20-ojo amžiaus dešimtmetyje ją įsigijo grupė urvų entuziastų, siekiančių išsaugoti šį geologinį darinį ateities kartoms.
8. Velnio smegduobė
122 metrų gylio „Velnio smegduobė” (Devil’s Sinkhole) Teksase (JAV) pirmą kartą aptikta 1867 metais. Šiandien tai nacionalinė gamtos istorijos vertybė, įtraukta į „National Natural Landmark” sąrašą. Valstybės saugomas objektas yra gausiai lankomas turistų. Vasarą „Velnio duobė” tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių (free-tailed bats) namais. Šie vakarais palieka urvus ir išskrenda maitintis.
9. Šventoji smegduobė
Vandens mėgėjų pamėgtas Šventoji smegduobė (Sacred Cenote) eko-archeologiniame parke, esančiame vos už 3 kilometrų nuo garsiųjų Chichen Itza majų šventyklų piramidžių Jukatano pusiasalyje, Meksikoje. Mezoamerikoje paplitę tokio tipo karstiniai ežerėliai susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais. Majai šias vietas laikė šventomis, tikėta, kad tai vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. „Šventuoju senotu” vadinamoej smegduobėje veši augalija, gausu krioklių.
10. Žiemos parko smegduobė
1981-ųjų gegužę, Floridoje (JAV) iškritus rekordiškai mažam kritulių kiekiui, po miesto baseinu atsivėrė didžiulė „Winter Park” smegduobė. Vos per vieną dieną padidėjo iki 98 m skersmens ir 27 m gylio. Buvo paralyžiuotas automobilių verslas, sunaikintas baseinas, gatvių atkarpa. Smegduobė „prarijo” ir dviejų aukštų namą. Įvykis, kuriame žmonės nenukentėjo, turėjo ir naudos. Tų metų vasarą šioje vietoje apsilankė daug turistų, imta prekiauti balionais, marškinėliais ir maisto produktais su minėto įvykio atributika.
Smegduobių yra ir Lietuvoje. Mūsų šalyje gamtos paminklo statusas suteiktas „Geologų duobei”, „Jaronio karstinei įgriuvai”, „Klevų duobei”, „Lapės Olai”, „Velykų duobei”, „Ievos duobei”, „Karvės Olai”, „Kruopio duobei”. Biržų rajone yra net trys smegduobių draustiniai - Karajimiškio, Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų.
Ir pabaigai – vaizdo reportažas apie rašinio pradžioje minėtą, Visų Šventųjų dieną Vokietijoje atsivėrusią smegduobę.