Po revoliucinio vitamino D svarbos pripažinimo ir masinio papildų vartojimo sunerimta dėl kitos tendencijos – jo perdozavimo ir hiperkalcemijos. Tokie atvejai kol kas reti, tačiau jie sukelia rimtų sveikatos problemų ir netgi gali baigtis mirtimi.

Pražudė kalcio perteklius

Stingant organizme vitamino D gali būti sunkiau atlaikyti virusų ir bakterijų atakas, saugoti nervų sistemą, kaulų stiprumą ir kt., bet jo trūkumas pasaulyje jau kurį laiką prilyginamas tikrai epidemijai. Todėl mažai saulės matantys žmonės vis dažniau savarankiškai vartoja papildus, nors gerai nežino, kiek jiems stinga šio vitamino, kokios dozės rekomenduojamos pagal amžių, kūno svorį ir pan.

Štai ką tik apskriejo išskirtinė žinia, kad pernai gegužę Didžiojoje Britanijoje 89 metų vyras mirė dėl populiariojo vitamino perdozavimo. Kaip pranešė šios šalies teisėsauga, britas buvo paguldytas į ligoninę dėl hiperkalcemijos – per didelio kalcio kiekio kraujyje. Gerai žinoma, kad šį svarbų mineralą organizmui padeda įsisavinti vitaminas D, o hiperkalcemija gali susilpninti kaulus, pakenkti inkstams ir širdžiai.

Medikai nustatė, kad britas vitaminą D vartojo mažiausiai 9 mėnesius ir, matyt, nebuvo įspėtas apie galimą riziką. Deja, vyro gyvybės medikams nepavyko išgelbėti – po 10 dienų jis mirė. Mirties priežastis – širdies ir inkstų nepakankamumas, kalcio perteklius, vitamino D toksiškumas, išeminė širdies liga.

Papildus vartojo saujomis

Duomenų apie vitamino D toksiškumą ar jo hipervitaminozę kol kas nėra daug, nes tokie atvejai – reti. Vis tik užpernai Britų medicinos žurnale paskelbtoje ataskaitoje, Rytų Kento ligoninių universitetinio NHS fondo, Kardifo universiteto ir Viljamo Harvio ligoninės specialistų grupė įspėjo, kad pasaulyje pastebima hipervitaminozės D didėjimo tendencija. Priežastis – šio populiaraus vitamino papildų perdozavimas. Apie tai kalba ir kitų šalių mokslininkai.

Minėtoje ataskaitoje aprašytas įsimintinas atvejis, kai vidutinio amžiaus vyras, piktnaudžiaudamas papildais, apsinuodijo vitaminu D ir buvo nustatyta hiperkalcemija. Pacientas skundėsi pasikartojančiu vėmimu, pykinimu, pilvo skausmu, kojų mėšlungiu, spengimu ausyse, burnos džiūvimu, padidėjusiu troškuliu, viduriavimu ir svorio kritimu.

Paaiškėjo, kad privatus mitybos specialistas ligotam vyrui pasiūlė per 20 papildų terapiją. Pavyzdžiui, jis kasdien vartojo vitamino D 150 000 tarptautinių vienetų (TV), kai palaikomoji dozė yra 800–1000 TV.

Pavartojus papildus maždaug mėnesį vyro sveikata pablogėjo. Dar po 3 mėnesių jis pateko į ligoninę. Net nutraukus papildų vartojimą minėti simptomai išliko. Kraujo tyrimai atskleidė, kad  vitamino D koncentracija apie 7 kartus viršijo normą, buvo labai padidėjęs ir kalcio kiekis, nustatytas ūminis inkstų pažeidimas.

Šį pacientą medikams pavyko išgelbėti. Po dviejų mėnesių gydymo ligoninėje jo kalcio kiekis normalizavosi, tačiau vitamino D kiekis vis dar buvo neįprastai aukštas. Vyrui buvo rekomenduota reguliariai atlikti kraujo tyrimus.

Kada pavojingos ir normalios dozės

Specialistai nurodo, kad hipervitaminozės D simptomai, kuriuos dažniausiai sukelia hiperkalcemija.

yra labai įvairūs: mieguistumas, sumišimas, apatija, psichozė, depresija, stuporas, koma, anoreksija, pilvo skausmas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, pepsinės opos, pankreatitas, aukštas kraujospūdis, nenormalus širdies ritmas ir inkstų veiklos sutrikimai.

Lenkų mokslininkai pastebėjo, kad laboratoriniai tyrimai gali atskleisti ir besimptomę hiperkalcemiją, kurią sukelia vitamino D suvartojimas net tokiomis dozėmis, kurios rekomenduojamos visai populiacijai ir laikomos saugiomis. Šis reiškinys, vadinamas padidėjusiu jautrumu vitaminui D, atspindi sutrikusį vitamino metabolizmą.

Patariama vengti šoko dozių

Kaip komentuoja „Medicina practica“ laboratorijų tinklo vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vitamino D perdozuojama labai retai: „Daug labiau reikėtų rūpintis jo stygiumi. Gerai žinoma, kad ypač pavasariop vitamino D stokoja absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų. Tačiau akivaizdu, kad tik tinkamas jo lygis padeda saugoti sveikatą.“

Jis priminė, kad vitamino D galime gauti trimis būdais: per odą, su maistu ir papildais. Saulės spinduliams veikiant odą jo gauname net 80–90 proc. Saulėkaitoje reikia pabūti be apsauginių kremų atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus 10–15 minučių per dieną. Vis tik realybė Lietuvoje dažniausiai kitokia – saulėtomis dienomis galime nespėti pasimėgauti net vasarą. Todėl reikėtų daugiau valgyti riebios žuvies, kepenėlių, kiaušinio trynių, sviesto ir kt.

„Jeigu vartojate papildus, šaltojo sezono metu suaugusiam žmogui rekomenduojama kasdien suvartoti vitamino D apie 800–1000 TV. Ligų profilaktikai siūloma vartoti po 2000 TV ar net 3000 TV. Taip pat patariama vengti šoko dozių – vitamino atsargas reikėtų atkurti palaipsniui.

Aišku, geriausia pasitarti su gydytoju. Tačiau jis galės patarti tik žinodamas, kaip jo paciento organizmas įsisavina vitaminą D, kiek jo stinga. Tai gali parodyti tik kraujo tyrimas.

Pradėjus vartoti vitamino D papildus, tyrimą reikėtų pakartoti po 2–3 mėnesių. Tuomet galima patikslinti paskirtas dozes“, – aiškino S.Barakauskas.

Dėl galimybės įsisavinti saulės vitaminą ypač reikia susirūpinti nutukusiesiems, sergantiesiems cukriniu diabetu, sunkiomis inkstų, žarnyno, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, turintiesiems aukštą kraujospūdį, senyvo amžiaus žmonėms.

Vitamino D dažnai trūksta moterims nėštumo, menopauzės metu, kūdikiams ir paaugliams. Jo įsisavinimą trukdo ir kai kurie vaistai – pavyzdžiui, nuo traukulių ar priešgrybeliniai. Beje, daugybė žmonių, kuriems trūksta vitamino D, iš pradžių nejaučia jokių blogų požymių.

Komentarai ()