Klimato kaita gali paveikti dar negimusį kūdikį: štai kas pasireiškia jam augant (30)
Mokslininkai ištyrė, kad dėl klimato kaitos mamos patiriamas stresas gali paveikti dar tik įsčiose esantį kūdikį. Tokie vaikai augdami daug dažniau susiduria su nerimu ir depresija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Yoko Nomura, dėstanti Kvinso koledžo psichologijos katedroje ir Icahno medicinos mokyklos psichiatrijos skyriuje, atliko tyrimą apie stresą nėštumo metu. Jos tikslas buvo ištirti galimą streso poveikį dar negimusiam kūdikiui, rašo „The Guardian“.
Tačiau tuo metu kilo superaudra Sandy ir Y.Nomuros tyrimas pasisuko kita linkme. Jai parūpo sužinoti, ar stresas, patirtas per superaudrą, kaip nors kitaip paveikė negimusius vaikus, palyginti su tais, kurie gimė dar iki audros arba buvo pradėti po jos. Ir praėjus dešimtmečiui ji turi atsakymą.
Tiems vaikams, kurie superaudros metu jau buvo motinų gimdose, šiuo metu kyla nepaprastai didelė psichikos sutrikimų rizika.
Pastebėta, kad mergaitės 20 kartų daugiau patiria nerimo ir 30 kartų daugiau depresijos atvejų, palyginti su tomis, kurios nebuvo paveiktos audros. Berniukams ADHD ir elgesio sutrikimų rizika didesnė atitinkamai 60 ir 20 kartų.
Simptomai šiems vaikams pasireiškė jau ikimokykliniame amžiuje.
Tad tyrimas parodė, kad vykstant klimato kaitai keičiasi ne tik aplinka, kurioje gyvename, bet ir mūsų smegenys. Kylanti temperatūra, ekstremalūs orai, padidėjęs anglies dioksido kiekis atmosferoje veikia mūsų smegenų struktūrą, daro įtaką kone viskam: nuo atminties iki kalbėjimo, tapatybės formavimosi.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad temperatūros šuoliai skatina ir smurto artimoje aplinkoje, neapykantos kalbų internete didėjimą.
Kognityvinės neurobiologijos specialistai nustatė, kaip dėl didelio karščio ir padidėjusio CO2 kiekio sutrinka sprendimų priėmimas, gebėjimas mokytis, susilpnėja problemų sprendimo gebėjimai.
Ilgalaikis karštis gali suaktyvinti ir procesus, susijusius su Alzheimerio ir Parkinsono ligomis.
Mokslininkai tyrė miesto oro taršos ir ozono poveikį neurodegeneracijos biomarkeriams ir paaiškėjo, kad 202 iš 203 ištirtų gyventojų, nuo 11 mėnesių iki 40 metų amžiaus, smegenyse rasta fizinių Alzheimerio ligos požymių. Tai mokslininkai įvardija net sveikatos krize.
Be to, šylant pasauliui daugėja ir erkių bei uodų, kurie taip pat platina smegenų ligas.
Tad mokslininkai siūlo investuoti į atsparumo mokslinius tyrimus.
„Aš nekalbu apie psichologinį atsparumą. Kalbu apie biologinį atsparumą“, – teigė Y. Nomura.