Namai, kuriuose gyvena Žemė. Kur iš tikrųjų baigiasi Saulės sistema (Video) ()

2024-06-19

Astronomai vis dar ginčijasi dėl Saulės sistemos ribų, tačiau yra trys kandidatai į šį titulą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Saulės sistemą sudaro 8 planetos, 6 nykštukinės planetos, keli šimtai palydovų ir milijonai asteroidų bei kometų, kurie visi kartu skrieja aplink Saulę. Bet kur yra Saulės sistemos riba? Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, ko klausiate ir kaip šie mokslininkai apibrėžia Saulės sistemą, rašo „Live Science“.

Šiuo metu manoma, kad yra ne viena, o net trys potencialios Saulės sistemos ribos:

Kuiperio juosta – uolėtų objektų žiedas už Neptūno orbitos, skriejantis aplink Saulę;
Heliopauzė – heliosferos kraštas, kur Saulės vėjas ir Saulės magnetinis laukas susiduria su tarpžvaigždiniu vėju ir tarpžvaigždiniu magnetiniu lauku;
Oorto debesis – labai tolimas sferinio pavidalo kometų branduolių šaltinis, esantis Saulės sistemos pakraštyje.

Kuiperio juosta

Pasak Dano Reisenfeldo iš Los Alamos nacionalinės laboratorijos (JAV), daugelis astronomų sutinka, kad Saulės sistemos riba yra Kuiperio juosta (arba Koiperio juosta). Ši sritis erdvėje tęsiasi nuo 30 iki 50 astronominių vienetų (AU) atstumu nuo Saulės. Vienas toks vienetas yra lygus atstumui nuo mūsų žvaigždės iki Žemės ir yra maždaug 150 milijonų km. Čia yra asteroidai ir nykštukinės planetos, įskaitant Plutoną, kuris iš vidinės Saulės sistemos dalies pajudėjo veikiamas įprastų planetų gravitacijos.

Argumentas, kad Kuiperio juosta yra Saulės sistemos riba, yra ta, kad tai galėjo būti Saulės protoplanetinio disko kraštas. Šiame dujų ir dulkių žiede gimė planetos, jų palydovai ir asteroidai.

Pasak Reisenfeldo, jei Saulės sistemą apibrėžiame kaip Saulės ir planetų kūnų rinkinį, tai jos kraštas yra Kuiperio juosta.

Tačiau Mike'as Brownas iš Kalifornijos technologijos instituto ir kai kurie kiti astronomai mano, kad toks Saulės sistemos apibrėžimas yra per paprastas. Browno teigimu, nuo planetų susidarymo Saulės sistemoje daug kas pasikeitė, ypač jos išorinėje dalyje.

Taigi, Saulės sistema nesibaigia ties Kuiperio juosta, nes daugelis ją sudarančių dalių, ypač hipotetinė Devintoji planeta, yra toliau. Praėjusiais metais astronomai aptiko naujų objektų už Kuiperio juostos, o tai reiškia, kad arba ji yra daug didesnė, arba toli kosmose yra kitas panašus žiedas. Remiantis tuo, Kuiperio juosta negali būti laikoma Saulės sistemos riba.

Tęsinys kitame puslapyje:

▶

Heliopauzė

Kalbant apie heliopauzę, tai yra heliosferos kraštas, kuriame aktyviai veikia Saulė, skleisdama saulės vėją ir kur egzistuoja mūsų žvaigždės magnetinis laukas. Saulės vėjas, įkrautų dalelių srautas, tampa silpnas heliopauzėje, kur susitinka tarpžvaigždinį vėją.

Reisenfeldo teigimu, dėl to, kad heliopauzės viduje esanti plazma „priklauso“ Saulei, o už jos ribų – kitoms žvaigždėms, kai kurie mokslininkai heliopauzę laiko Saulės sistemos riba.

Browno teigimu, kai erdvėlaiviai „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ kirto heliopauzę (atitinkamai 2012 ir 2018 m.), jie aptiko magnetinio lauko ir radiacijos pokyčius. Taigi, jie peržengė Saulės sistemos ribą.

Tačiau heliosfera nėra tobula sfera. Ji labiau panaši į pailgą lašą, nes didžioji dalis tarpžvaigždinės plazmos, patenkančios į Saulės sistemą, patenka į ją tik iš vienos pusės. Dėl to susidaro smūginė banga, kuri atspindi tarpžvaigždinę spinduliuotę. Ši smūginė banga yra maždaug 120 AU atstumu nuo Saulės ir sudaro ilgą uodegą, kuri tęsiasi mažiausiai 350 AU priešinga kryptimi. Todėl naudojant heliopauzę Saulės sistemai apibūdinti, tai prieštarauja kai kurių astronomų idėjoms apie planetų sistemas.

Oorto debesis

Oorto debesis (arba Orto debesis) yra tolimiausia potenciali Saulės sistemos riba, besitęsianti maždaug 100 000 AU nuo Saulės. Astronomai, apibrėžiantys Saulės sistemą kaip viską, kas gravitaciškai susieta su Saule, Oorto debesies kraštą laiko Saulės sistemos riba.

Tačiau kiti astronomai mano, kad Oorto debesis yra tarpžvaigždinėje erdvėje ir net jei jis gravitaciškai susietas su Saule, jis negali būti Saulės sistemos pakraščiu. Taip pat nėra tiksliai žinoma, kur baigiasi Oorto debesis, todėl kai kurių mokslininkų nuomone, jis, kaip ir Kuiperio juosta, negali būti laikomas patikima riba.

Kur yra Saulės sistemos kraštas?

Iš trijų galimų ribų heliopauzė yra ta, kurią dažniausiai naudoja mokslininkai ir NASA, norėdami apibrėžti Saulės sistemos kraštą. Taip yra dėl to, kad ją lengviausia nustatyti, taip pat dėl to, kad magnetinio lauko savybės abiejose jos pusėse labai skiriasi.

Tuo pačiu metu kai kurie astronomai mano, kad Saulės sistema vienu metu turi kelias ribas, todėl ginčai tęsiasi.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Live Science

Aut. teisės: MTPC

(22)

(0)

(22)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()