Klajojančios mintys prišaukia liūdesį, atskleidė tyrimas

visiskai sutinku su straipsniu

Čia koreliacinis tyrimas, priežastis dar nėra aiški t.y. gal liūdesys skatina paklydusias mintis. Bet kad ši koreliacija egzistuoja iš savo patirties esu linkęs sutikt. Dar pastebėjau, kad jeigu daugiau laiko galvoju apie fundamentaliųjų mokslų tiesas, kuriuos mokaus pvz.: matematinių lygčių prasmes, uždavinių sprendimo variantus, kas šiaip nėra mano kasdienybėje labai aktualus dalykas, tai dažnai imu jaust beprasmybę, ieškot įvairių asociacijų, tad labiau mėgaujuos empiriniais mokslais

Žmogus jaučiasi nelaimingas, nes negali surasti atsakymo. Jeigu spresdamas lygtį tu gauni teisingą atsakymą, tada tampi laimingesnis tą akimirką. Jeigu dirbi tu automatiškai esi laimingesnis, nes neieškai atsakymų. Jeigu tu galvoji apie kažką neapibrėžtą, tu nerandi atsakymo ir dėl to tampi nelaimingas. A žinot filosofą kuris buvo laimingas? abejoju ar tokių buvo.. p.s. toks tyrimas ir požiūris, kad kuo mažiau laiko reikia praleisti svajojant skatina žmonių "zombinimą" galų gale bus pateiktas laimės receptas - dirbti nemažiau 10 valandų per dieną ir iš kart eiti miegoti kad tik nieko negalvoti, nes kitaip tapsit nelaimingais..

Reikėtų kitaip pastatyti problemą, kaip kad Giedrius minėjo. Paprastai liūdesys ir kitos neigiamos emocijos kyla iš mūsų vidinio nepasitenkinimo realiai esama padėtimi - dirbame ne tą darbą, bendraujame su nemėgstamais žmonėmis, leidžiame ne taip atostogas kaip norėtume ir tt. Ir kuo mažiau pasitenkinimo mums teikia realybe, tuo dažniau mintys "nuklysta". Parastas dalykas - reikia gerinti savo gyvenimo kokybę, kad svajonės pavirstu realybe. Aišku, neturiu omenyje neįmanomų dalykų, tačiau jei žmogus turi kokį pomėgį, kurį įmanoma realizuoti, reikia taip ir padaryti. Suteiktos geros emocijos mėgiamo užsiėmimo metu automatiškai pakels gyvenimo kokybę. Ir tuo pačiu mintyse nebandysime "išgyventi" to, ką jau ir taip turime.

pagaliau!!!

Visiškai sutinku kas teigiama straipsnyje. Ne kartą susimasčiau jog būdamas prie kompiuterio, ilsėdamasis, kaip ir minima, esu liūdnesnis nei tarkime dalyvauju kažkokiame veiksme. Kuo ilgiau neturiu ką veikti ir kuo ilgiau kažką mastau nesusijusio su tuo kas vyksta tuo metu, esu liūdnesnis, kuo ilgiau neturi veiklos ir mastai tuo tabiau tampi liūdnesnis. Visda tai manau ne tik dėl vienumos tuo metu, bet ir kaip teigiama ir nuo minčių, logiškai galvojant būtent liūdni ir tampame galvodami jog esame vieniši. Būtent svajojimas ir nuneša mūsų emocijas neigiama linkme.

skacukas ++ bet nevisada imanoma ta padaryt/pasiekt kada tu to nori, tikriausiai todel ir nuklysta mintys. O kai zmogus gauna ko trosko, uzsinori kazko daugiau. blizzard+ "p.s. toks tyrimas ir požiūris, kad kuo mažiau laiko reikia praleisti svajojant skatina žmonių "zombinimą" galų gale bus pateiktas laimės receptas - dirbti nemažiau 10 valandų per dieną ir iš kart eiti miegoti kad tik nieko negalvoti, nes kitaip tapsit nelaimingais.." Idomi mintis, dar prideciau, vartojima t.y. dirbk 10val per diena ir pirk pirk pirk busi laimingesnis

Seip viskas teisingai, jau geriau dirbti 10val per diena negu nieko neveikti. Ir cia ne vien del piniginiu, o ir psichologiniu dalyku... Man pvz stogas pradeda vaziuoti antra atostogu savaite... Kam anksciau, kam veliau bet taip yra

Ne vien dėl apmokamo darbo trukmės. Tiesiog veiklos. Padirbi 8 valandas. Tada gali užsiimti kokiu sportu klube, šokių pamokos, linksmybės su draugais ar šeima, namų ruoša ir ko tik neprigalvosi. Bet po darbo su vakariene atsisėdus prie kompo laimingesnis nebūsi. Iš patirties kalbu. Teko dirbti ir po 12h per parą, bet tikrai nebūdavo kada galvos koks prastas mano vasaros praleidimo būdas, nes galėčiau siaust kur nors namie su draugais... Taigi laimės raktas yra rasti ką tau veikti patinka ir tai veikti visą turimą laiką Tik nesėdėt vietoj ir gailėtis savęs... Mokykitės ne tik iš savo klaidų.

Nesutinku su sio tyrimo isvadomis. Esu Dekarto salininkas - Cogito ergo sum (lot. mastau, vadinasi egzistuoju) tuo tarpu straipsnio autoriai siulo kaip tik nemastyti ir nustoti egzistuoti. Jei zmogus likes vienas su savimi ir savo mintimis tampa liudnas, reiskias jam nepatinka jo gyvenimas ar kazkuri jo dalis. Galima nekreipti i tai demesio nukreipiant mintis kitur, nuolat kazka veikiant, bendraujant, zaidzhiant zaidimus ar tiesiog isijungiant TV. Taciau begti nuo savu minciu t.y. nuo saves - ne iseitis. Nenuostabu, kad amerikoje, kur pilieciai nuo seno ikinkyti teorijos "dirbk, pirk, mirk" viena populiariausiu profesiju psichiatro..

Autoriai tik teigia, kad paklydusios mintys skatina liūdesį. Kad mintys būtų mažiau paklydusios ir mąstymas produktyvesnis, reikia susipažinti su to dalyko teorija, kas tame jau nuveikta ir žinoma. Tarkim jeigu galvoji apie santykius kitais žmonėm, negali paaiškint jų elgesio, tai griebies socialinės psichologijos ir mokais, paskui prieini ir tinkamas išvadas. Ar gali radęs atsakymus į savo klausimus jaustis prislėgtas? Belieka veikti. Ir Dekartas prieš atlikdamas tyrimus kuo krupščiausiai išsiaiškindavo teoriją, kad neliktų abejonių jos teisingumu, ir tada kurdavo.

,,Blessed is the mind too small to doubt."

Iš tos pačios operos: "Heresy grows from idleness."