Fizikai sukūrė "superfotoną"

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Augink pats! 2010-11-28 12:29
Ir atkurti visiškai įdentišką spektrą saulei, ko pasekoje galima būtų auginti augalą po tokiomis lempomis, spėju liumenu santykis būtų daug didesnis už visus tuos led ir t.t.
kancaras 2010-11-28 13:11
vesino iki kambario temperaturos? tai nuo kokios pradejo ?
DonceLT 2010-11-28 13:15
Juk natūralu, jog šviesos fotonai šiltesni nei aplinkinė temperatūra Straipsnis skamba labai revoliucingai..
bahuriux 2010-11-28 13:46
Niekaip neisikertu nuo kada fotonai turi temperaura, gal energija?
RiMuSaS 2010-11-28 13:53
Hmm atrodo specielistu prisirinke, kritikos daug, bet nekonkrecios. Prie kokios srities jus tyrinejimu prisidedat ? Jai kritikuojat prasau paaiskinkit...
kazle 2010-11-28 14:03
Strapsni buvo rasoma, kad pandant atvesinti fotona jis isnygdavo. Bet niekaip nesuprantu kur jis isnuksta? Persikelia i kita dimensija ar matavima?
bahuriux 2010-11-28 14:26
O dar mokslininkai labai megsta kisti visur energijos tvermes desni. Bet cia turbut vertime kazkas netaip. Beto man fotonas nelabai panasus i dalele labiau i banga.
Vazix 2010-11-28 14:31
Temperatūra nusakoma elektronų greičiu medžiagoje: įkaituisi medžiaga- labiau judantys elektronai. Keik atsimenu šviesa yra išspinduliuojama kaip dalelė, bet sklinda kaip banga. Banga negali būti atvėsinta, nebent sumažinama amplitudė, todėl ir dingsta fotonas. Šviesos greitis yra pastovus, todėl netgi jeigu atvėsintume fotoną, jis judėtų taip pat greitai, tai yra neatvėstų. O jeigu žiūrėtume į bangavimą, ir bandytume jį vėsinti, logiškiausias variantas man atrodo būtų jei ne amplitudės mažinimas, tai bangos dažnio mažinimas. Todėl ir yra gaunamas infraredas. KUO JIE MATAVO TEMPERATŪRĄ? Taigi spėju, kad mano fizikos žinios yra pasenusios.
bahuriux 2010-11-28 14:59
Vazix tingeciau net bandyti pataisyti tave, nes priveliai ypac posto pradzioj.
Vazix 2010-11-28 16:53
Kas yra temperatūra fotonams? (trumpiau tariant)
gaudis 2010-11-28 17:04
aga jug tai tokios pacios bangos pvz kaip garsas tik skinda fotonais nlb dar ikertu ir as
Atlast 2010-11-28 19:09
Pavyzdžiui, jei atvėsintumėme ganėtinai kompaktiškai išdėstytus rubidžio atomus iki užtenkamai žemos temperatūros, jie greitai pradėtų elgtis tarsi viena dalelė. Fizikoje toks darinys yra vadinamas Bose-Einšteino kondensatu. Kurioj vietoj fotonai elgiasi kaip viena dalele?
Indigo89 2010-11-28 19:35
As irgi nesuprantu fotonu temperaturos. Kas nors suprantat apie ka cia kalba, gal galetumet paaiskint mums?
Tankistas 2010-11-28 20:58
Bandom aiskintis. Kaip dauguma tikriausiai zino temperatura nusako sistemos daleliu vidutine energija, t.y. tai grynai statistinis dydis o su energija ji risasi paprasta formule E=kT kur k yra Bolcmano konstanta. Fotonas tai nei banga, nei dalele, tai taip vadinamas bangu paketas (google wave packet pamatyt kaip tai atrodo), mazo daznio sviesai paketas panaseja i banga, o didelems energijoms i dalele. Fotono energija (ji atitinka ir sviesos spalva kaip mes ja suvokiam) isreiskiama formule E=hw kur h Planko konstanta, w daznis. Pagal tokia energijos israiska galim grubiai fotonu sistemai priskirti temperatura. Kaip as suprnatu cia ispresta problema ta, kad Jei vadovausimies Planko desniu juodo kuno spinduliavimui tai kuo mazesne kuno temperatura, tuo mazesnes energijos fotonus jis spinduliuos bet kartu mazes ir spinduliuojamu fotonu skaicius (kaip kazkas minejo amplitude, tai klasikineje fizikoje ji proporcinga fotonu skaiciui (tiksliau srauto tankiui)). Kaip as suprantu ka jie padare tai lazerio sviesa daug kartu praleido pro medziaga, kuri porcijomis pereme fotono energija (Google Raman scattering) Taip buvo sumazinta individualiu fotonu energija, bet ju skaicius stipriai nepakito. Fotonas paklusta Boze-Einsteino statistikai (kaip ir pvz Helio atomai) ir is principo galetu kondensuotis. Cia straipsny raso kad kondensatas elgiasi kaip viena dalele..nu nekorektiskai pasakyta..tesiog visos daleles uzima ta pacia zemiausios energijos busena ir aprasomos bendra makroskopine kvantines mechanikos bangine funkcija. Reiketu orginalu mokslininku straipsni paskaityti, tada manau konkreciau paaiskint galeciau, dabar viskas tokiais bendrais samprotavimais, straipsnis nupaprastintas iki tiek kad beveik neina suprasti apie ka kalba... Tikiuosi mano rasliava kazkam bus naudinga..
Indigo89 2010-11-28 22:24
Na naudos tai kazin kiek cia kam, bet paskaityt tai idomu dekuj, siek tiek aiskiau pasidare
Tankistas 2010-11-28 23:02
Na ne visai tokios pacios, garso bangos dujose bei skysciuose yra isilgines, o kietuose kunuose gali buti ir issilgines ir skersines. Sviesos bangos tik skersines. Nzn gal cia truputi busiu Captain Obvious sitai pasakes.. Bet gal sugebesiu nustebinti tuo kad garso bangas ypac kietuose kunuose galima taip pat aprasyti kaip daleles, taip vadinamus fononus (fononas ir gavo pavadinima panasu i fotona del to). Aisku, cia tokia truputi abstrakcija, fotonas matuojamas ekspermentiskai, fononas isivestas nes taip skaiciuoti patogiau, bet matematikos akyse sios dvi daleles elgiasi labai panasiai.
sz520qm 2010-11-29 01:20
tikriausiai reiškia, kad fotonai spacialiai/erdviškai nutolę vienas nuo kito pakankamai dideliu atstumu, kad būtų galima juos vadinti viena "dalele". Ir visgi, nenaudočiau "makroskopinė", nes atstumai, spėju, tikrai nėra metro ar net milimetro eilėje. Dar vienas argumentas vienos dalelės=vienos sistemos naudai yra Tavo paties minėtas teiginys, kad Bose-Einstein kondensate fotonai užima žemiausią energijos lygmenį. Pagal Paulio išskirties principą (ar kaip ten jis būtų lietuviškai...) dvi vienodos (ar jos nevienodos?) dalelės negali užimti to paties energijos lygmens. Jei šiuo atveju užima, vadinasi visa tai veikia kaip viena sistema (minėta viena banginė funkcija) ir veikia kaip viena "dalelė". Sužadinai smalsumą, reiks pasiskaityti nuodugniau apie Bose-Einstein kodensatą. Pritariu dėl supaprastinimo. Dėl fotonų temperatūros dar supratau, bet eksperimento esmės nelabai. Tavo paaiškinimas kiek padėjo. Dėl bangos paketo (wave packet): nebūtų tiksliau (nors, daugumai, neaiškiau) sakyti, kad fotonas yra ir banga ir dalelė arba kvantizuota banga? Nes bangos paketas, mano manymu, daugiau yra matematinis modelis, nei realus fizikinis paaiškinimas fenomenui? Kaip ir fononas tėra modelis, o realus fizikinis paaiškinimas - mechaninių bangų sklidimas/virpesiai kietajam kūne.
Tankistas 2010-11-29 03:31
Visada smagu buti naudingam Del zodzio makroskopine turejau galvoje du dalykus: 1. Boze-Einsteino kondensate pagrindine busena uzima makroskopinis daleliu skaicius (palyginamas su visu sistemos daleliu skaiciumi N), netgi kai busenu tankis labai didelis (ir butu galima tiketis kad daug daleliu per dideli skaiciu busenu pasiskirstys gana tolygiai pagal Boze-Einsteino pasiskirstyma, bet esant kondensacijai pagrindine busena skaiciuojant fizikinius dydzius (pvz. kokia silumine talpa ar dar ka) net tenka isskirti kaip atskira). 2. Kondensacija vyksta ne relioje koordinaciu erdveje, o impulsu (k-erdveje, Furje atvaizdas realios erdves). Bangine funkcija isties realioje erdveje yra makroskopine ir apima visa sistema (pvz. visa inda supertakaus He4, arba visa superlaidininko turi (Koks superlaidininku fizikas uj kaip pasisiaustu mano toki sakini pamates..I tipo superlaidininkuose ten viskas kiek kitaip, ne visai tikra Boze-Einsteino kondensacija)) ir atlieka tvarkos parametro vaidmeni pagal Landau-Ginsburgo teorija (sita bangine funkcija yra lyg koks veidrodinis atspindys iprastu mikroskopiniu banginiu funkciju, ji turi konkrecia faze bet neapibrezta daleliu skaiciu, tuo tarpu mikroskopiniu atveju daleliu skaicius fksuotas, o faze neapibresta arba laisvai pasirenkama). Galiausiai ji ir vadinama makroskopine koherentine busena. Paulio draudimo principas galioja tik fermionams, pusinio sukinio dalelems, (elektronai, protonai, neutronai, He3 izotopas), jiems galioja Fermi-Dirako, o ne Boze-Einsteino statistika ir jokia kondensacija (bent jau be papildomu triuku, poliaronines ar kitokios saveikos) negalima. Boze-Einsteino kondensacija iskirtine Bozonu (He4 izotopo, kitu neutraliu atomu, pasirodo ir fotonu savybe)jiems sitas principas negalioja ir ju vienoj busenoj gali buti kiek nori. Del bangu paketo norint izvelgti esme mano supratimu reikia pradeti nuo Heizenbergo neapibreztumo principo, o tokie banginiai paketai elektronam ar kitom dalelem visada isplaukia kai vienas is nekomutuojanciu kintamuju nera fiksuojamas. Suprantu ka tu nori pasakyti, nei banga, nei dalele kaip ir banga arba dalele yra neteisingi apibudinimai, reikia sakyt banga IR dalele. Fononas yra kvazidalele, virpesiu kvantavimas ir tiek, tuo tarpu fotonas yra tikra elementarioji dalele - elektromagnetines saveikos nesejas.
yooo 2010-11-29 13:20
Cia kaip klausimelyje:)) Viska galima surišti ir pritemti. Bet gal geriau nemaišyti, garso ir sviesos bangų, nes vienintėlis dalykas kas juos sieja tai matematinis aprašymas/atvaizdavimas. Realiai gi garsas yra mechaninis virpesys, kuris skilnda tik terpe, tuo tarpu sviesa - elektromagnetinė banga.
kionig 2010-11-29 13:49
Tai nieks ir nemaiso. Bandymuose buvo naudota terpe, o ne vakuumas.