Kiaušialąstės ir embrionai bus žymimi brūkšniniu kodu

Skamba žiauriai - brukšninis kodas, kaip žmogui iš kalejmo tatiuruote ar kiaušiniu fabrikas kuriame štampuojamos datos ir kiti skaičiai. Dažnai žmones ir pakimba ant tokiu asocijaciju, tarsi nužmoginimo, dažnam ir matematika tik skaičiai jokios kurybos, bet mes žinome kad tai visiška netiesa, tik žmogus neišmanantis/nesusipažines nuvertina tai. Taip ir su šiuolaikine biologija ir jos pasiekimais. Žinoma, reguliacija reikalinga, bet ne visiškas pasmerkimas ir uždraudimas. Šiuo atveju yra vienintele intencija - kuo mažiau broko, tačiau ne, atsiras manančiu kad tai einama prieš gamta

Tie kurie mano, kad tokie veiksmai prieštarauja gamtos dėsniams yra save "sudievinantys" asmenys. Jie įsivaizduoja, kad žino kas yra gamta ar kokie yra jos dėsniai. (Kada jie paklausė gamtos koks jos yra nusistatymas dėl dirbtinio apvaisinimo? O geriau kokia kalba kalba gamta?). Ėjimas prieš gamta kaip ir ant gamtiniai dalykai yra negalimas. Tai tas pats kaip ir antimaterija negali egzistuoti šalie materijos. Taip ir gamtoje negali egzistuoti antgamtiniai reiškiniai ar eiti prieš gamta. Jei brūkšninių kodų dėjimas yra nužmoginimas tai kas tada yra žmogus? Ar "mėsos gabalas" ar asmenybė? Aš žmogumi laikau žmogaus asmenybę (intelektas, mastymas ir t.t.), o fizinis pavidalas tai tik mėsos gabalas. Be to brūkšninis kodas tai tas pat kaip vardas, nes vardas tai kažkas kuo kreipiesi į kitą žmogų. Nes pav. vardas Lee man taip pat skamba keistai, bet rytuose jis populiarus ir suprantamas kaip vardas. Apibendrinus galima sakyti, kad žmonės nepatinka neįprasti dalykai. Pav. jei žmogus/žmonija nebe galėtu lytiškai daugintis, tada dirbtinis apvaisinimas po kurio laiko taptu gamtiniu reiškinių, nes butu įprastas ir visu atliekamas. Tas pat ir su brūkšniniais kodais, jie neįprasti tai kai kam ir asocijuojasi su nužmoginimų kai išties taip nėra. Prakeikti konservatoriai

Nespratau, tu mane konservatoriumi vadini ar tu man antrini Gal perdaug neutraliai parašiau, reikejo kažka apdergt? Rašiau:"Dažnai žmones ir pakimba ant tokiu asocijaciju", tai parodo mano pozicija

Jis tau antrina

Vaikų namuose, vaikam ant kaktų uždėt brukšninius kodus reiktų, kad nesusimaišytų

Prakeikti Al Gore fanboyz.

Tiesa sakant net nezinau ko Goras susijes su sita tema. Gal neapsauksi manes jo pasiekeju P.S Keliu klausima, nes neisivaizduoju kaip pvz vatikanas atrodo viena ranka vos nedraudzia abortu, o kita ranka isvis numoja i dabartine zmogaus kaip siuksles padeti, kad dabar ant tiek sumaterelejo zmones, kad bapces savo anukelius pardavineja mesininkams vaikus, kitos "mamytes" ismeta tiesiog i konteineri. Taigi niekaip nesuprantu, kur cia tas deklaruojamas humaniskumas bei vaiko teise i gyvybe, kur paprasciausiai busima zmogaus asmenybe jau nuskurdinama nuo pat pradziu. Visi zinom, kad esantiems vaiku namuose vaikams neatsiras kiekvienam po tevel ir mamyte. Taigi klausimas kas geriau: teise i gyvybe ar teise i nepilnavertiska gyvenima ?

Geras klausimas. Siūlyčiau šaudyti neatsakingus tėvelius ir mamytes. Tinka? Akis už akį: jei kažkas atima kitam gyvybę, vadinasi jos nevertina. Kodėl tokios mamytės ir tėveliai renkasi gyventi neapsikraunant rūpesčiais, ar tai pateisinama? O jei rimtai - gyvybę gali atimti ir antro šanso nebus. Nepilnavertis gyvenimas dar gali būti pataisytas. Tuo labiau - kas yra nepilnavertis gyvenimas? Vienam - neturėti paties krūčiausio telefono kieme, kitas vertins bet kokią galimybę užsikabinti už šiaudo. Galų gale, kad ir koks precedentas bepasikartotų - kartoju, blogai, kai jis tampa norma. Neturi būti norma nei viena, nei kita. O sprendimų nėra kitokių, kaip tik atsakomybės ugdymas. Kad ir kaip banaliai skambėtų - jei kitaip neišeina, tai susilaikymo skatinimas. Man kažkaip užteko protelio nelakstyt paskui klasiokes, nesiduot su bilekuo studžių pisbaliuose, nesinarkašint, ir dar nedaryt visokių nesąmonių, kurios vėliau galėtų skaudžiai kainuoti. Neteko nei savo giminėj, nei žmonos, nei žmonos draugių girdėti apie jokius valymus - nors netyčiukų ir ašarų yra pasitaikę. Tačiau su gerai pažįstamu ir vertu žmogumi visos problemos iššsisprendžia - negirdėjau, kad kas nors gailėtųsi. Beje, žinau, kad pora tokių atvejų gydytojai primygtinai siūlė "valytis kol ne vėlu". Tarp kitko, ne vieni atsisakė netgi genetinių tyrimų autizmo ir pan. - maždaug, kam čia reikia žinoti ir krimstis dėl dalykų, kurių neįmanoma pakeisti. Konservatyvu, bet logiška ir nuoširdu.