Naujas metodas padės Alzheimerį nustatyti 12 metų anksčiau: atskleidė požymį, kuris išduoda ligą ()
Visame pasaulyje žmonės gyvena ilgiau. 1900 metais vidutinė gyvenimo trukmė buvo 32 metai, o 2021 m. – jau 71-eri metai. Tačiau egzistuoja kita medalio pusė – daugybė žmonių suserga senatvinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ieško būdų, kaip kuo anksčiau ir tiksliau diagnozuoti Alzheimerio ligą. Laikas svarbus, norint suteikti kuo veiksmingesnę pagalbą sergančiam žmogui.
Aiškėja, kad regėjimo problemos, turinčios įtakos žmogaus gebėjimui skaityti, rašyti, vairuoti, atskirti spalvas ar įvertinti atstumus, gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos požymis.
Ankstesni tyrimai parodė, kad fiziniai akių pokyčiai, pvz., kraujagyslių pažeidimas, gali paskatinti Alzheimerio ligos progresavimą, mokslininkai net buvo užsimoję diagnozuoti Alzheimerio ligą nuskaitę akies tinklainę.
Tyrėjai tinklainėje ir akies lęšiuke yra aptikę amiloido beta plokštelių, kurios laikomos viena iš pagrindinių Alzheimerio ligos priežasčių smegenyse.
Dabar mokslininkai iš Loughborough universiteto Jungtinėje Karalystėje teigia, kad regėjimo jautrumo praradimas gali padėti Alzheimerio ligą nustatyti 12 metų anksčiau.
Naujausio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Scientific Reports“.
Kas yra regėjimo jautrumas?
Mokslininkai į tyrimą įtraukė daugiau nei 8 tūkst. sveikų suaugusiųjų duomenis.
Jie visi atliko regėjimo jautrumo testus, kurie leidžia įvertinti regimų vaizdų apdorojimo greitį ir reakcijos laiką.
Kompiuterizuoto testo metu dalyvių buvo prašoma paspausti klaviatūros klavišą, kai ekrane jie pamatydavo judančių taškų lauke susiformuojantį trikampį.
„Vizualinis jautrumas reiškia asmens gebėjimą tiksliai ir efektyviai aptikti ir apdoroti vaizdinę informaciją“, – paaiškino vienas iš tyrimo autorių, Loughborough universiteto doktorantas Ahmetas Begde.
„Vizualinio jautrumo praradimas gali sukelti įvairių sunkumų suvokiant ir apdorojant vaizdinę informaciją.
Pavyzdžiui, sunku atpažinti objektus ar veidus, orientuotis pažįstamoje aplinkoje, taip pat kyla problemų bandant suvokti vizualines detales ar kontrastus“, – aiškino jis.
„Pavyzdžiui, žmogui, kurio regėjimo jautrumas yra sumažėjęs, vairuojant gali būti sunku įskaityti gatvių ženklus“, – pridūrė A.Begde.
Pasak jo, regėjimo sutrikimai buvo susiję su padidėjusia demencijos išsivystymo rizika vėlesniame gyvenimo tarpsnyje.
Tyrėjai mano galintys sukurti testą, kuris padėtų Alzheimerio ligą nustatyti iki 12 metų anksčiau, nei naudojant tradicinius klinikinius metodus.
Ar regėjimo problemos visada pranašauja demenciją?
Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma. Pasak tyrime nedalyvavusio gydytojo neurologo Cliffordo Segilo, žmonės, kurie neišlaiko aprašyto testo ir nepamato trikampio judančių taškų lauke, turėtų kreiptis į medikus.
„Pagyvenę pacientai, turintys regėjimo ir klausos problemų, dažnai vertinami dėl demencijos“, – sakė C.Segilas. Nepaisant to, jis pažymėjo, kad tokios problemos ne visada reiškia pablogėjusią pažinimo funkciją.
Anot gydytojo neurologo, pacientai, turintys klausos sutrikimų, dažnai prašo žmonių pakartoti dalykus. Tai nebūtinai rodo, kad pacientas serga demencija ir neprisimena dalykų. Tikriausiai jis pirmą kartą tiesiog neišgirdo, kas jam buvo sakoma.
Panašiai pacientai, turintys regėjimo sutrikimų, dažnai turi problemų atpažįstant žmones ir veidus. Kartais tai gali būti išspręsta pasitelkiant akinius ar atliekant regos korekcijos operaciją.
Parengta pagal „Medical News Today“ inf.
