Pribloškiamas 19× kondensatorių talpos padidėjimas gali tapti baterijų pabaigos pradžia

Gal nieko. Atvarai ant kazkokiu kontaktu, neislipes is masinos. Pyst per sekunde uzkrauna 500km. ir varai toliau.

bė tai nu ir nafik vien klaidos gramatinės, fizikos ir elektrotechnikos, net necituosiu nes perdaug, reikia perrašyti straipsnį.

O jei laidas būtų 10cm storio aliuminio strypas? Gal tada neišsilydytų. Galima gal apsieiti be plonu laidų. Negi negalima sukurti kondensatorių pakrovimo modulio be laidų pagal first principle? Ne standartinius naudoti, o pasigaminti tokios formos, kokios reikia kontrukcijai ir sumanymui. Laidus naudoti tik išėjimui.

Kartais būna teisingų atsakymų į neteisingą klausimą. Visų pirma tokias galias reikia atvesti iki stotelės. Pvz. norint pakrauti 60 kWh per sekundę, reiktų 220 MW. Palyginimui Kauno HES yra 100MW. Kraunant per minutę jau geriau - pakaktų "tik" 3,6 MW. Visų antra, elektros tinklams reiktų būti pasiruošus, kad staiga tai vienur, tai kitur prireikia tokių galių arba krovimo stotelėje dubliuoti kelis kartus daugiau talpos, kad galėtų vienas po kito pasikrauti keli EV, o paskui jau lėtesniu būdu vėl užsikraudinėti iš tinklo. Bet tai būtų labai brangu. Ir esminis dalykas, kad mažai kam reikia. Praktiškai visi EV savininkai juos naudoja mieste. Ir labai greitai išmoksta, kad pats geriausias ir patogiausias krovimas - grįžus namo įkišt jungtį, o ryte grįžus rasti 100%. Greitą ar vidutinį pakrovimą naudoti tik ilgų kelionių metu. Jei tai ne biznio kelionė, o kelionė su šeima - nori ar nenori teks stoti kas kažkiek kilometrų dėl zyzalų ant galinės sėdynės. Kas trukdo sustojimui pasirinkti vietą, kur gali ir pasikrauti? Dauguma EU rinkai skirtų EV palaiko 3 fazių krovimą iš buitinės stotelės už mažiau nei 1000 eur, o tai 22 kWh/h, arba kitais žodžiais +100km per valandą. Na, o skubantiems yra ir greito krovimo stotelės, galinčios krauti ir 150 kW galia.

Su kabeliais ne taip viskas paprasta, neišeina jo storint be galo. Didinant diametrą blogėja aušinimas, todėl labai didelių srovių kabelių paprasčiausiai nebūna. Maždaug iki 1000A gali būti naudojami apvalūs lankstūs laidininkai su izoliacija, didesnėse srovėse naudojami plokšti neizoliuoti laidininkai - šinolaidžiai, tokie atlaiko iki 10 000 amperų, bet tokių nepanaudosi elektromobiliui prijungti ir balvonai nemaži. Tad didelių srovių kabelis turi būti sudarytas iš kelių lygiagrečiai sujungtų kabelių, taip gaunasi ekonomiškiau negu vienas storas. Tad įmanomas krovimo įvadas kokiems 1000 - 2000 A, dar didinant srovę gausis baisus gremėzdas. Darbe naudoju kabelių jungti 500A srovei prijungti, atlaiko ir 1000A trumpesnį laiką, tai jau ganėtinai sunkūs tokie kabeliai.

150kw tavo išvardinti tik ant popieriaus ir tai trumpą laiką. Tai per šilta, tai per šalta, tai vėl tik nuo tam tikro procento iki tam tikro procento gausi iš 150 kokį 120 ir plosi rankom atsistojęs. Visa kita nuo 20% iki 80% jei 120kw įkrausi 10% visos baterijos jau bus neblogai. Vidurkį gali imt max 75kw kraunantis greitu krovimu. Tavo išvardintus 22kwh ir daugiau per type 2 dabartiniuose ev gausi tik premiui klasės automobiliuose už premimium kainą. Ne premiuim klasė bus dažniausiai 6kw.

Renault Zoe, Hyundai, Kia nepavadinčiau labai jau premium. Kita vertus mano Leaf kaip tik iš tų, kurie palaiko tik 7,2 kW. Tačiau tokiems kaip tik sueina DC.

Stoteleje turetu buti irgi daug kondensatoriu, galingesniu, po žeme, kurie naktį ir dieną per pauzes, prikauptų energijos. Aišku, gal ir to nepakaktų.

Type 2 krovimo greitis: Skoda Enyaq - 11kw Nissan Leaf - 6kw Nissan Ariya - 7.4 kW Kia ev 6 - 11kw Kia e- niro 7.2 Hyundai Kona Electric - 7.2 kW Hyundai IONIQ 5 - 11 kW VW ID.3 11 kW VW ID.4 11 kW Mercedes-Benz EQC 11 kW Mercedes-Benz EQA 11 kW Renault Zoe - 22kw Atsakymą suformavo gemini. Tai kaip ir gali nekliedėt apie savo 22kw ir daugiau. Tas pats zoe dc turi tik 42kw kas galutiniam taške bus 37 max prie pakrovėjo.

Manau, jei kas imsis, tai bus ne tik kondensatorių baterija, bet ir įprastų kaupiklių baterija. Naktinę/žalią elektrą pirktų pigiau, o pardavinėtų dieną, kai kaina didesnė. Nebūtina per 1 sekundę pakrauti, galima ir 10 sekundžių luktelėti – tiek laiko netgi nekvėpuoti būtų galima nesunkiai Tik įdomu, kokia įtampą galima tokiuose kondensatoriuose išlaikyti – juk kuo mažesnis tarpas, tuo lengviau pramušamas.

Kondendsatoriams dar 100x energijos tankį reikėtų didinti, ir mažinti kainą, kad būtų galima kalbėti apie konkurenciją su ličio ar net natrio akumuliatoriais. Energijos tankis jų labai labai mažas, kaina - astronominė. Kas dėl elektros tinklų, tai jiems jokia problema būtų, nes tiesiog stotelėje statytum tokį patį ultra kondensatorių, kuris pasikraus tarkime per valandą, o atiduos per kiek reikia laiko.

Ne tik tankis svarbu bet prie to pačio reiktų pridėti ir per kiek laiko išsikrauna. Jeigu vakare pasikroviau ryte neturiu 20%/30% ar dar daugiau įkrovos tai bus beprasmis reikalas. Sutankinus sluoksnius ši sritis turėtų išaugti kartais.

Greituoju būdu užmečiau akį, tai susidarau įspūdį, kad su kuo lygina, tai įprastas ultracapacitor tankis yra kažkas ~50-60 Wh/kg. Tikrai neskyriau daug laiko ir nesidomiu ultracapcitors, tad gal padariau klaidą. Tai 100 kWh akumuliatorius svertų 1,7 tonas. Na kiek visas automobilis. Jei nuo šito energijos tankio padidini 19 kartų, tai 100 kWh akumuliatorius besvertų ~100kg. Skamba per gerai.