Nemažai nuomonės formuotojų, sportininkų ir paprastų žmonių prisiekinėja ketogenine dieta – atsisakydami angliavandenių ir mėgaudamiesi riebalais jie greitai atsikrato kilogramų ir pagerina savo medžiagų apykaitą.

Vis dėlto, naujas tyrimas rodo, jog gausus šoninės valgymas ir blynų atsisakymas gali būti pavojingas. Šiandien mokslininkai žurnale „Science Advances“ skelbia, kad pelių, maitinamų tam tikro tipo ketogenine dieta, organuose kaupiasi senescencinės (senatvinės) ląstelės.

Tokios pat ląstelės kaupiasi mūsų organizme su amžiumi ir gali sutrikdyti įvairių audinių funkcijas. Vis dėlto, keto mėgėjai dar gali luktelti prieš atsikratydami savo receptų knygų. Tyrimo metu nenustatyta, kad senstančių ląstelių padaugėtų tarp pelių, kurios darydavo reguliarias pertraukas nuo dietos.

Rezultatai neįrodo, kad ketogeninės dietos žmonėms yra žalingos – pabrėžia prie tyrimo neprisidėjęs Klivlendo klinikos kardiologas W. H. Wilsonas Tangas. Nepaisant to, pasak jo, „šis straipsnis yra svarbus papildymas“ prie jau esamų tyrimų apie galimą šalutinį šių dietų poveikį. „Turime būti atsargesni ir ne tokie lengvabūdiški“.

Ketogeninės dietos esmė – sumažinus angliavandenių, molekulių, kurias ląstelės naudoja kaip kurą, vartojimą, organizmas yra priverčiamas vietoj jų naudoti riebalus. Norėdamos pamaitinti ląsteles, kurios įprastai maitinasi angliavandeniais, kepenys išskiria molekules, vadinamas ketonais. XX a. trečiajame dešimtmetyje vienas Mayo klinikos gydytojas sukūrė šią dietą kaip metodą vaikų epilepsijai gydyti ir daugeliu atveju jis taikomas iki šiol.

Ketogeninė dieta taip pat paplito tarp žmonių, norinčių numesti svorio, sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti sportinius rezultatus ar gauti kitokios naudos. Laikantis keto dietos įprastai 70-80％ kalorijų gaunama iš riebalų ir tik 5-10％ iš angliavandenių, o vidutinis JAV gyventojas apie 36％ kalorijų gauna iš riebalų ir 46％ – iš angliavandenių. Laikantis keto dietos galima numesti svorio, o klinikiniai tyrimai taip pat rodo galimą naudą sergantiems tokiomis ligomis kaip Alzheimeris.

Gydytojas onkologas radioterapeutas Deividas Giusas nenagrinėjo žalingų ketogeninės dietos padarinių. Vietoj to, jis su kolegomis iš Teksaso universiteto Sveikatos mokslų centro San Antonijuje tyrė keto dietos poveikį prieš vėžines ląsteles kovojančiam baltymui – p53.

Viena iš p53 funkcijų – reguliuoti ląstelių senėjimą, t. y. liepti stresą patiriančioms, nepaklusnioms ląstelėms nustoti dalytis, prieš joms sukeliant problemų. Imuninė sistema normos atveju senstančias ląsteles sunaikina. Tačiau „kai jos išlieka, jos sukelia chaosą“, teigia Londono Imperatoriškojo koledžo ląstelių senėjimo ekspertas Jesúsas Gilas. Pavyzdžiui, jei kamieninės ląstelės senėja, jos gali pakenkti audinių reparacijai. Senstančios ląstelės taip pat išskiria molekules, kurios gali paskatinti uždegiminius bei kitus žalingus procesus.

Giusas su komanda pastebėjo senėjimo ryšį, kai pelėms taikė itin intensyvią ketogeninę dietą, kurioje apie 90％ kalorijų sudarė riebalai, daugiausia – riebalų mišinys Crisco. Kontrolinė graužikų grupė valgė maistą, kuriame riebalai sudarė tik 17％ kalorijų. Kuomet pelės 7-ias arba 21-ą dieną laikėsi šių dietų, mokslininkai analizavo jų širdies, inkstų, kepenų ir smegenų audinių mėginius.

Komanda pastebėjo, kad ketogeninę dietą vartojusių gyvūnų organizme padidėjo p53 baltymo kiekis. Mokslininkai taip pat aptiko, kad pagausėjo ir kitų molekulių, signalizuojančių apie senstančių ląstelių buvimą.

Mokslininkai aiškinosi, ar šios ląstelės išnyksta pelėms pradėjus maitintis įprastai ir nustatė, kad po 3-jų savaičių pertraukos senstančių ląstelių kiekis beveik normalizavosi. Giusas ir jo kolegos taip pat tyrė, kokį poveikį turi laikinas ketogeninio režimo nutraukimas (vadinamoji pertraukiamoji dieta). Komanda 4-ias dienas peles maitino gausiai riebalais praturtintu maistu, 7-ias dienas leido joms valgyti įprastą maistą, o paskui dar du kartus pakartojo visą šį ciklą. Atlikus gyvūnų organų analizę paaiškėjo, kad šių graužikų organizme senstančios ląstelės nesusiformavo.

Gilas teigia, kad jį nustebino tai, jog senstančios ląstelės taip greitai išnyko pelėms grįžus prie įprastos mitybos. Pasak jo, ląstelės neatsigauna po senėjimo, todėl gali būti, kad šios ląstelės net nebuvo senstančios ir paprasčiausiai galėjo pereiti į panašią neaktyvią, bet grįžtamą būseną.

Senescencinių ląstelių buvimas ne visada reiškia audinio pažaidą, atkreipia dėmesį ląstelių biologė Yi Zhu iš Mayo klinikos. Pavyzdžiui, jos prisideda prie žaizdų gijimo. Pasak biologės, norint teigti, kad keto dieta yra pavojinga, mokslininkams reikėtų įrodyti, kad senescencinės ląstelės iš tikrųjų kenkia pelėms.

Nutukimo tyrėjas ir statistikas Davidas Allisonas iš Indianos universiteto priduria, kad ketogeninės dietos tarpusavyje skiriasi daugeliu aspektų, įskaitant riebalų ir baltymų šaltinius. Jo teigimu šiame naujame tyrime nustatytas vienos iš ketogeninių dietų poveikis negali būti asocijuojamas su visomis kitomis ketogeninėmis dietomis.

Nors poveikis nebuvo atkartotas su žmonėmis, Giusas pabrėžia, kad rezultatai gali būti naudinga pamoka žmonėms, besilaikantiems ketogeninės dietos režimo: „mes nesakome, kad dieta yra bloga, bet jums tikriausiai reikia padaryti pertrauką.“