Ar įmanoma Žemę papuošti žiedais, tokiais kaip Saturno? (Video) ()
Mokslininkai teigia, kad tokią planetos „puošmeną“ galima sukurti, tačiau tai siejama su tam tikra rizika.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Planetos su žiedais atrodo užburiančiai, pavyzdžiui, mūsų Saulės sistemos planeta Saturnas (nors žiedus turi ir Jupiteris, Uranas ir Neptūnas, jie ne tokie įspūdingi), rašo „IFLScience“.
Bet kokia būtų Žemė, jei ji turėtų žiedus?
Žiedai susidaro iš kietų kūnų, kurie priartėja prie planetų. Riba, ties kuria pagrindinio kūno potvynio jėgos tampa tokios stiprios, kad sunaikina palydovą, vadinama Roche riba. Tai priklauso nuo pirminio kūno spindulio ir dviejų kūnų tankio.
Jei paimtume, pavyzdžiui, Žemę ir Mėnulį, Roche riba siekia maždaug 9500 kilometrų.
Kad aplink Žemę būtų sukurti tokie lediniai žiedai kaip Saturno, prireiktų Encelado tankio ledinio palydovo. Tokiam kūnui reikia priartėti prie mūsų planetos maždaug 5300 kilometrų atstumu, kad jis suirtų į smulkius gabalėlius. Be to, nebūtinas tokio dydžio objektas kaip Mėnulis – įspūdingiems žiedams sukurti užtektų ir didelės kometos.
Tačiau tokie žiedai turi vieną problemą. Ledas mūsų orbitoje ilgai neišsilaikytų – Saulė per arti. Todėl gali tekti naudoti kietas uolienas, kurios neatspindės tiek šviesos, kiek ledas, tačiau to turėtų pakakti, kad mūsų planeta turėtų porą ryškių žiedų.
Jei neatsižvelgsime į didelio asteroido medžioklę ir jo pristatymą į Žemės orbitą, užduotis neatrodo per sunki. Pagrindinė problema yra objekto padėtis tinkamu atstumu nuo Žemės. Tada reikia palaukti, kol gravitacija atliks savo darbą, ir galiausiai atsiras gražus žiedas.
Kalbant apie žiedų stabilumą, didelę reikšmę turi dalelių, sudarančių tuos pačius žiedus, dydis. Taip pat prireiktų papildomų nedidelių palydovų, padedančių subalansuoti gravitacijos jėgas.
Tačiau net ir tokiu atveju žiedai nėra amžini. Pavyzdžiui, Saturno žiedams gali būti tik 400 milijonų metų, jei ne mažiau. Žemei, kurios amžius yra 4,5 milijardo metų, toks laikotarpis sudaro tik 10 % jos egzistencijos.
Planetų žiedai nyksta lėtai, bet nuolat. Kai kurios dalelės iš žiedų tiesiog išskrenda į kosmosą, tačiau dauguma jų iškrenta kaip meteorų lietus.
Saturne toks meteorų lietus palaipsniui įkaitina tam tikrą viršutinių atmosferos sluoksnių dalį. Tas pats gali nutikti ir Žemėje. Toks poveikis būtų gana nuolatinis, todėl gali sukelti daug klimato problemų.
Nors Žemė žiedų greičiausiai niekada neturės, bet po kelių dešimčių milijonų metų Marso palydovas Fobas bus sudraskytas gravitacijos ir aplink Raudonąją planetą atsiras sava žiedų sistema.
