Jei astronautas nuo orbitinės stoties nuskrietų į atvirą kosminę erdvę?

Va čia tai būtų sensacija. "Kosmonautas iškeliavo į visatos tolius"

2001 Odisėjoj taip buvo. A.C.Clarke nepagalvojo apie varikliukus ;]

O kas jej astronautas su savo skafandriuku iskeliautu ne i kosmoso platybes bet zemes link, tarkim ji nublokstu koks sprogimas ar panasiai, taigi patekes i zemes atmosfera tas vargselis butu suspirgintas kaip cepelino spirgutis, jauciu sudegtu nepasiekes net zemes

Na jeigu jau ta sprogimo banga būtų tokia stipri, tai manau iš to kosmonauto ne kažin kas būtų belikę, tad net ir gaudymas "kosmoso kryptimi" būtų "kebabo medžiojimas" Nelabai išmanau tuos reikalus, bet ar judant (laisvai - nekontroliuojamai) pakankamai mažu greičiu galima įeiti į Žemės atmosferą, t.y. ar kūnas nepradėtų suktis ratu aplink žemę?

Suktusi ratu jei patektu i geocentrine orbita.

O tu pamanytum ,kad tai krintanti zvaigzde ir galetum sugalvot nora,bet ar jis issipildytu?

Taigi yra ir kita gelbėjimosi išeitis. Mesti kuo sunkesnius daiktus i priešingą norimos kripties pusę. Pagal Niutono tręčiąjį(?) dėsnį, kūnas kurį stumi, arba išmeti, stumia tave lygiai tokia pačia jėga. Išmetus tą visą gelbėjimosi kuprinę, kuri mano galva nęra jau tokia lengva, astronautas turėtų pasiekti laivą gan greitai.

Jeigu nežinau geriau patylėk.

ate ate kosmonaute..

Tobula. (y)

Kas butu,jei butu..

Šauni mintis, tik reikėtų pagalvoti apie jos pritaikymą realioje situacijoje, kai pats kosmonautas netikėtai patenka į straipsnyje aprašomą problemą. Daug blaiviai mąstyti trukdančių faktorių atsiranda: aplinka, mintys apie tikėtiną mirtį, stresas... Suveiktų 3-asis Niutono dėsnis tokiu atveju, jei NASA atstovai praneštų apie išsigelbėjimo būdą pačiam kosmonautui (nežinau, kokiu metodu konkrečiai) (?). Ir taip - jėga lygi atoveiksmiui (F lygu -F).

Jie turi tas raketas juk, jomis ir pasinaudotu jei jau atsikabintu ir tebeturetu samone. O varikliai kad suges ir lynas atsikabins manau isvis nerealu, turbut tikrina variklius nuolat ir sugedus gryztu i stoti

Na pati TKS manau sukasi aplink Žemę. Tai jeigu nuo TKS pajudėčiau stačiu kampu į Žemę, tai gautųsi, kad ir aš sukuosi aplink Žemę. Tad pasiekęs tam tikrą aukštį turėčiau liautis kristi ir kaip koks palydovas toliau skraidyčiau aplink Žemę. O jeigu nuo TKS sprogimo banga mane nublokštu tokiu kampu, kad žiūrint iš šalies atrodytų, kad krentu tiesiai į Žemę, reiškiasi ta sprogimo banga mane ištaškytų į gabaliukus (manau TKS jau ne taip lėtai ten skrenda). Tad jei klausimas būtų ar sugebėčiau pasimėgauti krisdamas į Žemės atmosferą savo degimu, tai atsakymas manau būtų neigiamas

Ką reiškia „mažu greičiu“? Kosmonautai lekia turbūt kokių 7 km/s greičiu, tad viskas priklausytų nuo kampo, kuriuo lėktų link Žemės. Nuo jo priklausytų, ar jis sudegtų gyvas ar prieš sudegdamas dar spėtų kelis kartus aplink Žemę apskrieti ir tik tada kremuotas

tas neišeitų dėl kelių priežasčių, vienas iš dalykų, kad ne visomis kryptimis ten galima mėtyti daiktus, kad paskui tas męstas daiktas po kažkiek laiko susidūręs numuš visą TKS kitas dalykas, tai kad jeigu jau ten skriedamas vertiesi, tada gerai, o kas jeigu tolsti atbulas, veidu atsisukęs į stotį? per petį nemesi, skafandras tokio lankstumo neleis, o ir per petį metęs tik suktis pradėsi reiktų metant stumt nuo savo masės centro. kas dėl kuprinės, tai ji kiek žinau yra skafandro dalis, ir net neatsiskiria.

BAIKTUSI DEGUONIS. 1 BUDAS ARBA TU LAUKI IR KANKINIESI KOL BAIGESI DEGUONIS. 2 JAU BAIGESI DEGUONIS IR TU NUSIJAMI SKAFANDRA. O RIMCIAU TAI ATITRUKES TU DAR GALI SU TUO PACIU DEGUONIM PASISTUMTI NORIMA KRIPTIMI.