Kalta sraigė. Kodėl nacionalinėse vėliavose nėra violetinės spalvos (Foto, Video) (1)
Kodėl dauguma nacionalinių vėliavų būna tik raudonos, baltos ir mėlynos spalvos?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurios nacionalinės vėliavos gali atrodyti itin ryškios, tačiau iš tikrųjų dauguma jų pernelyg nenutolsta nuo raudonos, baltos ir mėlynos spalvos derinių.
Tačiau yra išimčių: pavyzdžiui, yra spalva, kurios beveik niekada nerasime nacionalinėse vėliavose, ir tam yra gera ir sena priežastis, rašo „Daily Mail“.
Šiuo metu iš 195 pasaulio šalių tik 5 valstybės savo vėliavose naudoja violetinę spalvą.
Įdomu tai, kad nė viena pasaulio šalis iš tikrųjų nenaudoja violetinės spalvos kaip pagrindinės vėliavos spalvos – ji panaudota tik smulkiose detalėse.
Šios valstybės yra:
Dominika (nepainioti su didesne Dominikos Respublika) – violetinė siserou papūga, nacionalinis šalies simbolis;
Salvadoras – vaivorykštės dalis herbe;
Nikaragva – vaivorykštės dalis herbe;
Ispanija – purpurinis liūtas herbe;
Bolivija – antroje oficialioje šalies vėliavoje Wiphala.
Violetinės spalvos nebuvimas nacionalinėse vėliavose nėra atsitiktinis – tam yra keistas paaiškinimas.
Dauguma šalių vėliavų buvo sukurtos prieš kelis šimtmečius, o iki XIX amžiaus vienintelis būdas gauti violetinių dažų buvo iš jūros sraigių mureksų gleivių, kurios buvo randamos tik rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir prie Mogadoro salos netoli Maroko.
Tais laikais dažai buvo žinomi kaip „Tyro violetinė“, pavadinta Tyro miesto, tuo metu buvusio šiuolaikinio Libano teritorijoje, vardu. Būtent šio miesto finikiečių pirkliai kontroliavo violetinių dažų rinką.
Sraigių gaudytojai viliodavo sraiges į gaudykles arba rinkdavo šiuos moliuskus rankomis. Tada jų gleivių liaukos buvo atsargiai perpjaunamos mažu peiliu. Vienam gramui dažų pagaminti prireikdavo apie 10 000 sraigių. Nors pagrindinis „Tyro violetinės“ dažų ingredientas buvo plačiai žinomas, gamintojai savo dažų receptus laikė paslaptyje.
Visa tai kartu pavertė violetinius dažus vienu vertingiausių medžiagų pasaulyje – vieno gramo kaina buvo verta daugiau nei aukso. Dėl violetinių dažų sąsajų su turtais ir galia ji tapo karališka spalva visame senovės pasaulyje.
Taigi net vienos vėliavos gamyba valstybei tada būtų per brangi. Šiandien yra pigesnių violetinių dažų gamybos alternatyvų, tačiau tik dvi šalys nusprendė savo vėliavas papildyti violetine spalva: Dominika ir Nikaragva. Abi modernios vėliavos buvo priimtos palyginti neseniai.
Istoriškai Antrosios Ispanijos Respublikos vėliava taip pat turėjo didelę violetinę juostą, tačiau ji buvo naudojama tik 1931–1939 m., kai Respublika žlugo po Ispanijos pilietinio karo.
