Tamsiosios medžiagos ieškos ledo kube (17)
Pietų ašigalyje giliai po žeme dideliame, vieno kilometro pločio „Ledo kube“ pabaigta rengti subatominių dalelių stebėjimo laboratorija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šios didžiausios pasaulyje neutrinų observatorijos (apie kurią jau rašėme čia ir čia) statybos Pietų ašigalyje truko dešimtmetį. Tikimasi, kad ji padės tamsiosios medžiagos, sudarančios didžiąją visatos masės dalį, ieškantiems mokslininkams tyrinėti kosmines daleles, praneša naujienų agentūra AFP.
Observatorija, įrengta 1,4 kilometro gylyje netoli JAV Amundsens-Scotto Pietų ašigalio stoties, kainavo daugiau kaip 270 mln. dolerių, teigia JAV Nacionalinis mokslo fondas (NMF).
Šis kubas – tai 5 160 optinių jutiklių tinklas, kiekvienas jų – maždaug krepšinio kamuolio dydžio. Jie sukabinti ant laidų 86 lede specialiu karšto vandens grąžtu išgręžtose skylėse. NMF teigimu, paskutinis jutiklis kube įrengtas gruodžio 18 dieną. Dabar jie visam laikui liks amžinajame įšale, kai skylės vėl užsitrauks ledu.
„Ledo kubo“ projekto tikslas – tirti neutrinus, subatomines daleles, kurios keliauja beveik tokiu pačiu greičiu kaip ir šviesa, tačiau yra tokios mažos, kad gali praeiti pro kietą medžiagą ir nesusidurti su jokia molekule. Mokslininkai mano, kad neutrinai buvo sukurti per Didįjį sprogimą, o dabar jie atsiranda saulėse vykstančių branduolinių reakcijų metu ir tuomet, kai mirštanti žvaigždė sprogsta ir tampa supernova.Visą laiką trilijonai jų keliauja pro mūsų planetą, nepalikdamos jokio pėdsako, tačiau ledo kube tikimasi pastebėti mėlyną šviesą, kuri išskiriama tuomet, kai neutrinas susiduria su lede esančiu atomu.
„Pietų ašigalio ledas pasirodė beesantis puikus tarpininkas neutrinams aptikti. Jis išskirtinai grynas, skaidrus ir neradioaktyvus“, – pažymima NMF pranešime.
Mokslininkai „Ledo kubą“ vadina svarbiu tarptautinių tyrimų etapu ir tvirtina, kad neutrinų tyrimas padės jiems suprasti visatos kilmę. Didžiąją dalį lėšų projektui įgyvendinti skyrė NMF, tačiau prisidėjo ir Vokietija, Belgija bei Švedija. Projekte taip pat dalyvavo Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos ir Barbadoso mokslininkai. Jį vykdo Viskonsino-Madisono universitetas JAV.
