Mes Galaktikoje vieni. Matematiškai įrodyta

Jei mes galaktikoje vieni, tai būtu geriausia įmanoma visatos dovana žmonijai. Reiškia, kad didysis filtras nebėra toks neišvengiamas.

Ir dar viena dedamoji būtų planetos atmosfera su pakankamu kiekiu deguonies, kad būtų įmanomas degimas atvira liepsna, kitu atveju pakankamai protiškai išsivysčiusios būtybės negalėtų vystyti technologijų ir liktu prie lazdos, ir akmeninio kirvuko technologijų, o tai dar labiau artina Dreiko lygtį prie nulio...

Ploksciu judejimas yra tik vienas is daugybes fermi paradokso "sprendimu", labai norint ju gali priskaiciuot apie 100. Labai idomu kaip nustate, kad tik toks procentas gali tureti aktyvu judejima, tuo labiau susiejant prie chemines sudeties. Nzn ka cia tureta galvoje, bet aisku, kad dujines planetos to netures:) kitaip tariant sunku patiket, kad zeme kazkuo ipatinga, butent del sio dalyko. Ir mokslininkai tikrai neistyre daug planetu, kad tokias isvadas padaryt. Visos isvados padarytos is saules sistemos planetu. Nezinau, koks turi but minimalus deguonies kiekis, kad galetu vykt degimo reakcija, bet faktas tas, kad prie didesnio deguonies kiekio planeta degtu tiesiogine sio zodzio prasme, aisku jei butu kam degt, turiu galvoj miskus.

Tie patys matematiniai modeliai taip pat sako, kad mes galaktikoje vis gi nesame vieni - mūsų čia apskritai nėra

Kažkur anksčiau teko skaityti, labai įmanoma, kad mūsų visatoje galimai yra 50 000 planetų, kuriose yra gyvybė

Tikrai mes visatoje ne vieni: ,,skraidanti lėkštė video’’!

Tikrai mes visatoje ne vieni: ,,skraidanti lėkštė video’’!

Vien mūsų galaktikoje yra kažkur 100-400 milijardai žvaigždžių. Galaktikų spėjama, kad yra kažkur 200 milijardų ir 2 trilijonų. Net jei vidutiniškai tik viena planeta prie žvaigždės (o kol kas panašu, kad dažniausiai ženkliai daugiau nei viena, neskaičiuojant didesnių planetos palydovų), tai 50k planetų yra nykstamai mažai.

O kodėl manai, kad technologijoms vystytis yra vienintelis kelias? Įdomesnis klausimas, kodėl deguonies kiekis nusistovėjo koks yra dabar žemėje? Kokie nors augalų biologinio procesai tai lemia, kad lėtėja augimas? O šiaip atkreipkite dėmesį, kad gamta visada ieško pusiausvyros taško. Jei įsisiūbuoja (dėl aplinkos faktorių), išnyksta esama ekosistema ir formuojasi nauja, kuri suranda naują pusiausvyros tašką.

Na tai ne mano mintis, berods technologijose ir perskaičiau, bet man tai visai priimtina. Pvz. Gyvybei atsirasti sąlygos gali būti įvairios, keletas elementų, žaibų iškrovos, temperatūrų svyravimai ir gyvybė atsiras, o jau keisti pačią aplinką reikia energijos. Ugnis paprasčiausiai prieinama energija kada gali išsilydyti metalus, akmeninius kirvukus pakeisti metaliniai, galima užkūrti garo variklį ir viskas pajudėjo, o jei to nėra? Atmosfera tokios sudėties, kad ugnis nedega iš kur tas bus postūmis technologijoms?... Jei yra kokių minčių kaip pradėti vystyti technologijas be ugnies būtų visai įdomu išklausyti...

Vienas iš žmogaus energijos šaltinių yra deguonis, kaip labai aktyvus oksidatorius. Ir lyg netyčia deguonimi galima ir ugnį sukurti vystyti technologijoms. Be to pagrindiniai kuro šaltiniai organiniai, vėl toks sutapimas. Taigi be deguonies nei aukštesnės formos gyvybės nei kuro, taigi ir technologijų nereikia. Aišku jeigu be deguonies gali egzistuoti aukštesnės gyvybės formos tuomet aišku įdomu kaip jos technologijas vystys, bet pavyzdžių nėra.

O dėl Dreiko lygčių tai bet kokį matematinį modelį norint galima pritempti prie realaus fakto...

Mes turime labai labai ribotą suvokimą ne tik apie gyvybę, bet ir visatą, tik tiek noriu pasakyti.

Gal jie lavos upes turi. Teoriškai įmanoma deguonį pakeisti siera ir visi procesai suksis, ar kažkas neveiks?