Paukščių Tako centre, aplink supermasyvią juodąją skylę Šaulio A*, skrieja žvaigždžių grupė, vadinama S spiečiumi. Jame yra ir senų žvaigždžių, ir gana jaunų, maždaug šešių milijonų metų amžiaus. Šių žvaigždžių kilmė iki šiol neaiški, nes sąlygos žvaigždėms formuotis taip arti juodosios skylės gana nepalankios, o atmigruoti iš toliau joms nebuvo laiko.

Pastaraisiais metais aplink Šaulio A* pastebėtas ne vienas dulkėtas gumulas, kurių kilmė dar paslaptingesnė. Naujame tyrime, nagrinėjant S spiečiaus žvaigždžių ir dulkėtų gumulų orbitas bei kitas savybes, daroma išvada, kad jie yra tos pačios populiacijos atstovai.

Ištyrę dulkėtų gumulų spinduliuotės intensyvumą skirtinguose infraraudonųjų spindulių ruožuose, tyrėjai nustatė, jog tai beveik neabejotinai yra besiformuojančios žvaigždės, gaubiamos tankių dulkių apvalkalų.

Tokią interpretaciją patvirtina ir tai, kad jei gumulai būtų sudaryti vien iš dulkių, Galaktikos centro aplinkoje jie išgaruotų per porą metų, tačiau kai kurie stebimi jau 15 metų. Analizuodami žvaigždžių ir gumulų orbitas, jie nustatė, kad gumulai juda viename diske, kurio plokštuma sutampa su seniai žinomu jaunų S spiečiaus žvaigždžių disko plokštuma. Taigi galima daryti išvadą, kad vieni ir kiti objektai yra susiję tarpusavyje.

Sąsajos galimos kelios: galbūt dulkėtos besiformuojančios žvaigždės yra to paties žvaigždėdaros epizodo, sukūrusio jaunas žvaigždes prieš šešis milijonus metų, tąsa; galbūt tiek vieni, tiek kiti objektai atmigravo prie Šaulio A* kartu.

Galima ir kitokia interpretacija – visi objektai atsirado nepriklausomai, o jų orbitas suvienodino masyvus kūnas Šaulio A* apylinkėse. Esama įrodymų, jog gretimame žvaigždžių spiečiuje IRS 13 egzistuoja keliasdešimties tūkstančių Saulės masių juodoji skylė; jos gravitacijos pakaktų, kad sugintų orbitas į beveik vienodą plokštumą per kelis milijonus metų.

Tyrimo rezultatai publikuojami Astronomy & Astrophysics.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Konstanta.lt

Komentarai ()