„Kepler“ aptiko egzoplanetą, dydžiu artimą Žemei

Biski ne i tema, bet nesuprantu kodel zmones visada isivaizduoja kad gygybe turi buti butent tokia kaip yra zemeje? Galbut toje planetoje yra gyvybe, visiskai neatitinkanti zmogaus logika, galbut net ir civilizuota. Ir galbut toje planetoje ju mokslininkai atrodo zeme ir mano kad ten gyvybes negali buti nes ji per daug salta ar pns. Jus negalvokite kad as visai durnas. Tiesiog toks mano pastebejimas.

Niekas ir nesako, jog ji privalo būti visiškai tokia pati. Tačiau ko lengviau ieškoti: to, ką pažįsti ar to, apie kurį neturi jokių žinių?

Sutinku su tavimi. P.s siame straipsnyje bent sako kad "manoma kad nera gyvybes". O kaikriuose tiesiog pasako taip lyg 100% butu uztikrinti kad ten nera gybybes. Vien del to taip ir sakau.

Aišku, protingas intelektas arba gyvybė nebūtinai turi egzistuoti CHNOPS pagrindu. Pvz., DI ir kompiuteriniai virusai. Tačiau tam, kad ji atsirastų, reikalingas: - arba paprastas mechanizmas - arba protingas kūrėjas. Pirmu atveju, galime atmesti kitokias sistemas nei molekulinės. Aukštose energijose tik stambūs dariniai gali būti stabilūs ir turėti sudėtingas savybes (kaip žvaigždės). Tokie organizmai evoliucionuotų per lėtai. Žemose energijose reikėtų pasikliauti kvatiniais reiškiniais, kurie taip pat būtų kliūtis susidaryti sudėtingiems ilgai gyvuojantiems organizmams. Vadinasi, lieka chemija. Čia jau reikia žiūrėti kitas būtinas sąlygas. Pvz., turi būti gana universalių "konstruktoriaus elementų", kuriuos būtų galima jungti įvairiais būdais ir gauti skirtingas savybes. Anglies atomas beveik unikalus. Kažkiek panašus Si. Tačiau žemiškai chemijai susiformuoti reikėjo gero neutralaus krūvio, poliarizuoto tirpiklio, žemiškose temperatūrose keičiančio agregatinę būseną nuo dujinės iki kietos. Taip pat vandens savybė plėstis šaldant naudinga - būtent dėl to turime "nuosaikų" klimatą. Galime pakeisti CHNOPS kurį nors elementą - anglį siliciu, fosforą arsenu, arba apskritai vandenį metanu (o tai realu!), tačiau bet kuriuo atveju tokių organizmų metabolizmas bus žymiai lėtesnis ir tokie organizmai bus žymiai nestabilesni. Iš principo, galime rasti Jupiterio arba Saturno palydovuose primityvių metane gyvuojančių organizmų - bet juk tai ta pati CHNOPS chemija. Taigi, lieka antras variantas - kažkieno sukonstruota gyvybė. Tačiau ją sukonstruoti galėtų arba išsivysčiusi civilizacija (tuo pačiu CHNOPS pagrindu), arba kažkas už dabartinės fizikos ribų. Taip pat neatmestina, kad įprasta gyvybė gali evoliucionuoti į kitokią formą. Bet susikurti ji vis tiek turėtų pagal tuos pačius principus. Kad ir kaip antropocentriška atrodytų, bet tėra vienas būdas gyvybei atsirasti dabartiniame Visatos amžiuje su dabartine fizika. Ir tuo antropocentrizmas gali būti pateisintas: juk nesitikime susisiekti su civilizacijomis, kurios atsiras po trilijonų metų arba su gyvuojančiomis kitokioje fizikoje.