„Paslėptas 3 km gylyje.“ Aptiktas netikėtas povandeninis pasaulis (Video) ()
Mokslininkai atrado naują hidroterminę aplinką, kuri yra paslėpta 3 km gylyje žemiau poliarinio rato.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Anksčiau Knipovičiaus povandeninė kalnų grandinė (Knipovich Ridge) Arkties vandenyne buvo laikoma niekuo neišsiskiriančia vieta.
Tačiau netoli Svalbardo archipelago (Norvegija) daugiau nei 3 km gylyje palei šį kalnagūbrį mokslininkai atrado naują hidroterminių šaltinių lauką.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Scientific Reports“. Kodėl šis atradimas yra labai svarbus, rašo „ScienceAlert“.
Po jūros dugnu vykstanti vulkaninė veikla išskiria šilumą. Tokiomis sąlygomis vyksta daugybė cheminių reakcijų, kuriose gali klestėti giliavandenė gyvybė.
Atrastas beveik 1 km ilgio ir 200 metrų pločio hidroterminių šaltinių laukas buvo pavadintas Jøtul, pagal skandinavų mitologijos milžinus, gyvenančius po kalnais. Milžinai šiuo atveju yra Žemės vidiniai procesai, vykstantys pro įtrūkimus jūros dugne.
Pasak tyrimo autorių, vanduo prasiskverbia pro jūros dugną ir yra šildomas magmos. Tada pašildytas vanduo kyla aukštyn per hidroterminius šaltinius. Pakeliui į viršų vanduo prisipildo mineralų ir medžiagų, ištirpusių vandenyno plutos uolienose.
Hidroterminės angos yra labai įdomi povandeninė aplinka. Paprastai jos yra taip giliai po vandenyno paviršiumi, kad saulės spinduliai jų nepasiekia. Tai yra, šiose vietose tamsu, šalta ir vyrauja labai aukštas slėgis. Nors sąlygos gyvybei klestėti tokiame gylyje nėra labai geros, hidroterminiai šaltiniai yra savotiškos oazės šalto ir tamsaus vandens dykumoje.
Mineralai, ištekantys su vandeniu per šiuos šaltinius, sukuria pagrindą klestėti organizmams, kurie energiją gauna ne iš saulės šviesos, o iš cheminių reakcijų. Būtent hidroterminių angų gyvenamos aplinkos tyrimas leidžia suprasti, kur gali atsirasti gyvybė kitose planetose. Hidroterminių laukų aptikimas yra svarbus norint geriau suprasti biologinės įvairovės funkcionavimą Žemėje ir suprasti pačios planetos funkcionavimą bei pokyčius bėgant laikui.
Anksčiau hidroterminis aktyvumas buvo aptiktas beveik visuose kalnagūbriuose į šiaurę nuo Islandijos, tačiau jis nebuvo pastebėtas palei Knipovičiaus kalnagūbrį. Tačiau autoriai pastebėjo hidroterminės chemijos užuominų šiame regione ir nusiuntė į dugną nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą.
Prietaisas nugrimzdo į daugiau nei 3 km gylį, kur padarė nuotraukas ir paėmė vandens mėginius. Taip buvo atrastas naujas hidroterminių šaltinių laukas.
Autoriai teigia, kad tai pirmoji hidroterminė struktūra, aptikta Knipovičiaus kalnagūbryje. Šis atradimas yra svarbus, nes Jøtul laukas yra naujas ryšys tarp aktyvių kitų povandeninių kalnagūbrių, kuriuos skiria šimtai kilometrų, hidroterminių sistemų. Kadangi šios sistemos yra atskirtos, naujo hidroterminių angų lauko atradimas yra svarbus norint suprasti gyvų organizmų, kurie energiją gauna per chemines reakcijas, pasiskirstymą.
Naujasis atradimas taip pat galėtų padėti geriau suprasti vandenyno chemiją ir tai, kaip Žemę dengiantys vandenys padeda paskirstyti anglį.
