Koralai juda poliaračių link (0)
Koralai aplink Japoniją „bėga“ į Šiaurę, rodo naujas tyrimas. Vienos šių gyvūnų rūšies „sprintas“ per metus siekė 14 kilometrų. Tai reiškia, kad klimato kaitos akivaizdoje ekosistemos galėtų sparčiai pasikeisti, tyrimo autorių išvadas skelbia „Nature“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šiame tyrime pirmą kartą dokumentuota masinė koralų migracija, kuri dera su kitų stebėjimų duomenimis. Dar 2004 metais Floridoje dvi koralų rūšys pastebėtos šiauriau nei įprastos jų augimo vietos, o Australijoje rifų žuvys buvo rastos piečiau nei paprastai.
Hiroya Yamano iš Tarptautinių aplinkos tyrimų centro Tsukuboje Japonijoje, su kolegomis patikrino įrašus apie koralus, matytus Japonijos vandenyse nuo ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Per šį laiką temperatūra jūros paviršiuje pakilo 0,7–2.4 laipsniais Celsijaus.
Tarp devynių koralų rūšių, apie kurias duomenų gausa buvo pakankama, keturios pajudėjo link poliaračio, o penkios yra įsikūrusios stabiliai. Pasitraukusios rūšys įvardytos „pažeidžiamos“ arba kaip tos, kurioms „kilusi grėsmė“. Mokslininkų komanda taip pat pastebi, jog yra daugybė vietų, kur poliaračių link juda vandenyno srovės - pavyzdžiui, Pietų Amerikos, Afrikos ir Australijos pakrantėse - ir visos šios srovės galėtų „pergabenti“ koralų polipus į naujiems rifams labiau tinkamas vietas.
Paulas Sammarco iš Luizianos universiteto, nedalyvavęs japonų tyrime, koralų judėjimo greitį įvertino kaip stulbinamą. „Tai tikrai greita. Geologijoje to beveik nebūtų galima užfiksuoti laike - būtų tarsi jie šiandien čia ir Šiaurės poliaratyje rytoj“, - aiškino jis.
Žemės augalų ir gyvūnų ekspansijos greitis siekia iki kilometro, o jūros dugno gyvūnų - mažiau nei penkis kilometrus per metus. Tiesa, rekordas priklauso kalmarams, kurie ieškodami geresnių vietų, per metus pajudėdavo po beveik 200 kilometrų.
P. Sammarco įsitikinęs, kad šiandienos tropinių vandenyno sričių viduryje susiformuos naujas „hipertropinis“ regionas, kuriame dėl aukštesnės temperatūros atsiras nauja ekosistema. „Prognozuoju praktiškai visišką koralų išnykimą toje teritorijoje“, - teigė jis, pabrėždamas, kad pastebėtas koralų „persikraustymas“ suteikia vilčių, jog jie išgyvens kitur. Vis dėlto H. Yamano nurodo, jog pokyčiai gali būti pavojingi. "Koralams tai geros naujienos, bet ekosistemoms - turbūt ne", - teigė mokslininkas.
