Norime to ar ne, tačiau mes prakaituojame. Prakaituojame ėmęsi fizinės veiklos ar atsidūrę, tiesiogine (pirtis) ir perkeltine (stresas) prasme, karštoje situacijoje. Tačiau kiek daugiausiai žmogus gali išprakaituoti ir kur yra žmogaus prakaitavimo galimybių riba? O gal prakaituoti įmanoma be pabaigos?

Prakaitavimo procesai priklauso nuo kūno svorio, fizinio parengtumo ir asmens hidracinių procesų. Tačiau kol ištiks šiluminis smūgis ir sąmonės netekimas, organizmo skysčių galima išprakaituoti ištisus kibirus.

Suaugusio žmogaus odoje yra maždaug 3 mln. prakaito liaukų (beje, daugiausiai jų yra delnuose). Fiziškai besidarbuojantis žmogus per valandą gali išprakaituoti nuo 0,7 iki 1,5 litro skysčių. Jei į žmogaus organizmą kažkokiu būdu (pvz., lašelinėmis) pavyktų tiekti skysčius, teoriškai įmanoma, kad, tokiu atveju, prakaituoti būtų galima amžinai. Na, bent jau iki gyvenimo pabaigos.

Itin aktyvia fizine veikla užsiimantys (pvz., sportuojantys) asmenys per valandą gali išprakaituoti nuo 1,5 iki 1,8 litrų skysčių. Ištvermės sporto triatlono dalyviai per tą pačią valandą išprakaituoja beveik 4 litrus. O štai Havajuose vykusiose „Geležinio žmogaus“ varžybose kai kurie dalyviai sugebėjo išprakaituoti po 15 litrų skysčių: jie bėgo maratono nuotolį, 4 km plaukė ir 180 km mynė dviračiu.

Gelfo universiteto (Guelph university, Ontarijus, Kanada) fiziologas Lorensas Sprajetas (Lawrence Spriet) teigia, kad prakaitavimo procesai organizme ima lėtėti praradus 3-5 proc. kūno svorio. Minėto fiziologo bendravardis kolega Lorensas Armstrongas (Lawrence Armstrong) yra įrodęs, kad žmogaus kūnas prakaituoja nepaisant to, kiek daug skysčių jis yra netekęs. Prakaitą liaukos išskiria tol, kol joms nervinius impulsus siunčia smegenų liauka hipotaliamis (hypothalamus). Jei organizmas nustojo prakaituoti, vadinasi, jį ištiko kažkoks itin rimtas sutrikimas.

Jei kūno temperatūra viršija 40ºC, organizmui gresia perkaitimas ir baltymų denatūracija. „Taip atsitikus, ląstelių membranos netenka vientisumo, o skysčiai ima srūti net ir iš vidaus organų, - pasakoja L.Sprajetas. – Tada iš žarnyno į kraują gali patekti bakterijų. Tokiu atveju kūną ištinka šokas. Tačiau taip atsitikus, žmogus tikriausiai jau būtų netekęs sąmonės ar net atsidūręs komoje.“

Esminė prakaitavimo paskirtis – saugoti organizmą nuo perkaitimo. Tačiau net ir skysčiams pradėjus sunktis vidaus organuose, prakaituoti žmogus nenustoja. „Tiesa, išprakaituoti visų skysčių, esančių organizme – neįmanoma, - pažymi L.Armstrongas. – Mumifikuotis gyvam tikrai nepavyks – prieš tai žmogus neišvengiamai mirs.“

Komentarai (9)