Naujas rusų karinis palydovas tapo kosmine šiukšle (6)
Jau antrą kartą per du mėnesius Rusijos kosmoso pramonė patyrė rimtą nesėkmę. Vakar iš šalies šiaurėje esančio Plesecko kosmodromo paleista trijų pakopų raketa karinės paskirties palydovą „GEO-IK-2" iškėlė į klaidingą orbitą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad iš pradžių raketos nešėjos „Rokot“ skrydis vyko pagal planą: po starto maždaug 18 val. Maskvos laiku tvarkingai veikė ir pirmoji, ir antroji raketos pakopos, tačiau praėjus 2 valandoms nuo pakilimo Rusijos kariškiai prarado ryšį su trečiąja pakopa ir „pametė“ palydovą. Rusijos antžeminės kosminio sekimo priemonės negalėjo jo užfiksuoti. Niekas nežinojo, ar „GEO-IK-2" palydovui pavyko atsiskirti nuo trečiosios pakopos, ar ne, ir kokie jo orbitos parametrai. Vėliau į talką kolegoms Rusijoje atėjo JAV kariškiai: jie pranešė aptikę „pamestą" palydovą, tačiau jis skrieja kita orbita.
„GEO-IK-2“ yra karinės paskirties palydovas, skirtas geodeziniams tyrimams: jis turėjo sudarinėti rusų kariškiams skirtus erdvinius (3D) Žemės paviršiaus žemėlapius. Pagal planą jis turėjo būti iškeltas į apskritą maždaug 1000 km aukščio orbitą, pranešė „CBS News“.
Tačiau Rusijos kosmoso kariuomenės vadas generolas leitenantas Olegas Ostapenko pareiškė, kad, turimais duomenimis, „GEO-IK-2“ palydovas yra prarastas, nes buvo išvestas į klaidingą orbitą. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. „Kosminis aparatas, antradienį paleistas iš Plesecko kosmodromo naudojant raketą nešėją „Rokot“, nustatytu laiku neužmezgė ryšio“, – sakė O. Ostapenko.
Pasak jo, šiuo metu nustatinėjami palydovo orbitos parametrai ir bandoma pakartotinai užmgezti su juo ryšį. Jau paaiškėjo, kad „GEO-IK-2" skrieja ne apskrita, o eliptine orbita, kurios perigėjus yra 330 km, o apogėjus - daugiau nei 1000 km.
Tai reiškia, kad atkurti numatytosios kosminio aparato orbitos neįmanoma, nes tam reikėtų daugiau kosminio kuro, nei esama palydove. „Tokių parametrų orbitoje palydovas yra nefunkcionalus“, – konstatavo neįvardintas „Interfax“ šaltinis.
Pagal Rusijos kariškių planą iš viso turėjo būti paleisti du „GEO-IK-2" tipo palydovai, kurie, skriedami sinchronizuotomis su Saulės padėtimi orbitomis, virš bet kurio Žemės paviršiaus taško 1000 kilometrų aukštyje atsidurtų maždaug tuo pat metu šviesiuoju paros laiku.
Rusijos federalinė agentūra „Roskosmos“ galimų nesėkmingo palydovo priežasčių nenurodo, tačiau neoficialiai teigiama, kad tai atsitiko dėl trečiosios „Rokot“ raketos nešėjo pakopos techninių sutrikimų. „Rokot" yra tarpžemyninės balistinės raketos RS-18 modifikacija, skirta kosminiams aparatams iškelti į orbitą aplink Žemę. Dėl „Rokot“ trečiosios pakopos kaltės 2005 m. į orbitą nebuvo išvestas Europos kosmoso agentūros mokslinis palydovas „CryoSat“.
Naujausia Rusijos kosminės pramonės nesėkmė – jau antroji per du praėjusius mėnesius. 2010 m. gruodžio 5 dieną Rusijos raketa nešėja „Proton" nesugebėjo iškelti į numatytą orbitą trijų Rusijos palydovinės navigacijos sistemos GLONASS palydovų. Trečioji raketos pakopa su palydovais nukrito į Ramųjį vandenyną netoli Havajų. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tai atsitiko dėl klaidos apskaičiuojant reikiamą raketinio kuro kiekį trečiosios pakopos varikliams. Dėl šios nesėkmės Rusijos iždas neteko apie 2,5 mlrd. rublių.
Naujausiomis žiniomis Rusijos kosminių skrydžių valdymo centrui šįryt pavyko užmegzti ryšį su „GEO-IK-2" palydovu. Pranešama, kad naujosios orbitos parametrai yra artimi apskaičiuotajai, todėl dabar specialistai bando apskaičiuoti, ar pavyktų šį kosminį aparatą manevruojant išvesti į numatytąją orbitą. Ar palydovas galės funkcionuoti, esą turėtų paaiškėti po kelių valandų.
