Nerimą keliantis faktas. Virš Baltijos jų sparčiai mažėja

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

bahuriux 2024-08-22 21:48
Šiltėja vanduo vandenynuose ir jūrose labiau garuoja ir nuo to labiau darosi debesys, viskas susibalansuos savaime. Beto visiškas BS, kad mažėja debesų, aš matau palei SE energijos gamybą pajūryje. Taip 2022 buvo gerokai mažiau debesų, bet paskutiniai du metai jų perdaug pas mus.
mindaugas.vaitiekūnas 2024-08-23 07:35
Nu tu ir naivus dėl to atšilimo Čia kaip uždėti puodą ant viryklės ir sakyti, kad nieko tokio - viskas susibalansuos savaime Na taip - susibalansuos. Tik ar tos sąlygos bus tinkamos gyvenimui, kai vanduo užvirs, išgaruos ir liks įkaitęs iki raudonumo puodas. Tavo SE gamybiniai rodikliai nelabai ko verti lyginant su moksline įranga. Niuansas tas, kad debesis debesiui nelygu. Ploni plunksniniai debesys apribos tavo energijos gamybą, bet iš jų lietaus tai nebus. Taip pat tavo įranga debesuotumą pamatuoti gali tik dieną, ji nematuoja debesies storio (vandens kiekio debesyje), nematuoja ir debesies greičio: gal ten tik 1 lėtas debesėlis, o gal didžiulis ciklonas.
bahuriux 2024-08-23 12:28
Mano SE "matuoja puikiai" debesų storį, ir lietaus kiekį, kai lietus lyja nifiga negamina, o kai tik aptrauktas dangus gamina neblogai. 7% skirtumas matosi puikiai ir čia vidurkis per metus. Beto aš gyvenu pajūryje, būtent ten apie ką ir eina kalba.
mindaugas.vaitiekūnas 2024-08-23 12:56
Dulkių sluoksnis ant saulės panelių visada pastovus? Oro užterštumas (smogas) visada pastovus? Panelių efektyvumas bėgant metams nesikeičia? Galiausiai Mėnulio tranzitas per Saulės žiedą iš tavo jutiklių bus traktuojamas kaip debesis Dar metų laikas turi tam įtakos dėl Žemės posvyrio kampo (tad trumpuoju periodu lyginti reikėtų tuos pačius metų mėnesius). Na manau supratai, kad tavo prietaisas yra skirtas matuoti el. energijos pagaminimą, kuris kaip ir turi tiesioginį ryšį su Saulės spinduliais, bet yra daug faktorių, kurie įtakoja tuos spindulius, ne tik debesų masyvumas (kaip jau sakiau, pvz. debesies greitis). Tad tas 7% skirtumas gali būti nulemtas su debesų kiekiu tiesiogiai nesusijusių reiškinių.
bahuriux 2024-08-23 15:08
Gali įtakoti tik du veiksniai panelių efektyvumo mažéjimas, kas yra apie 1% per metus ir temperatūra pačių panelių. Visa kita ką parašei turi per mažą įtaką, arba vyksta per trumpai, kad statistiškai būtu reikšminga, net ir apdulkėjimas vienodas, tik sniegas uždengia 100% kurio pas mus daug mažiau nei toliau į žemyną ir tai būna kai nėra saulės vienaip ar kitaip. Neieškoks razinkų, kur nederėtu tiek smogas tiek visa kita tą ir reiškia mažiau energijos iš saulė ant žemės, ar jūros šiuo atveju, viskas taškas. Kadangi mano panelės praktiškai guli plokščiai ant plokščio stogo, stačiu kampu į dangų tai geras indikatorius kiek saulės energijos papuola ant žemės, ar jūros šiuo atveju. Aš ir nepretenduoju su savo SE gauiti nobelio premiją, už atliktus išsamius tyrimus, tik galiu pasakyti kiek saulės energijos (galios), kurią minutę buvo per maždaug paskutinius tris metus nuo įrengimo. Todėl manes nevedžioja už nosies nei žurnalistai, nei valdžia, netgi ir mokslininkai, jei mala Š galiu patikrinti. Panašiai kaip vienam t.lt straipsnyje gasdino dėl Antarktidoj vieno ledyno vienoj įlankoj apokaliptiniu vandens kilimu, paskaičiavau per google earth plotą ledyno tūrį, tai paaiškėjo kad keli cm tik lygis pakiltu ir kadangi tas ledynas yra ant sausumos, ant uolų, tai jam nušliaužti į vandenį nėra lengva. Detaliau reikėtu susirasti mano postus, dabar tingiu ieškoti ir nepamenu visų skaičių. Šiaip jei tikit viskuo kas parašyta geriau neskaitykit, kaip sako japonų patarlė.