Žemė nusėta „Pragaro vartais“. Daugiausiai jų – Rusijoje (Foto, Video) ()
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darvazos dujų krateris (Turkmėnistanas)
Šie Pragaro vartai yra palyginti jauni ir sukurti žmogaus. Daugiau nei prieš 50 metų sovietų mokslininkai ieškojo naftos telkinių Karakumos dykumoje Turkmėnistane. Komanda manė, kad jie aptiko naftos telkinį, tačiau iš tikrųjų tai buvo kažkas nepastovesnio – gamtinių dujų kišenė.
Įgriuvus žemei, susidarė milžiniška daugiau nei 70 metrų skersmens ir kiek daugiau nei 20 metrų gylio skylė. Vėliau ši vieta buvo pavadinta Darvazos dujų krateriu.
Kraterio susidarymas sukėlė įvykių kaskadą, dėl kurios kraštovaizdyje atsirado kitų kraterių. Iš jo skirasi metanas, kuris buvo laikomas pavojingu aplinkiniams laukiniams gyvūnams ir visuomenei. Tada, klaidingai bandydami išsaugoti aplinką, mokslininkai padegė dujas, tikėdamiesi, kad jos greitai sudegs, bet taip nebuvo. Dėl to liepsna čia dega iki šiol, todėl krateris dar vadinasi „Vartais į pragarą“.
Batagaika smegduobė (Sibiras)
Batagaika krateris Tolimuosiuose Rytuose, Rusijoje, yra dar vienas „Pragaro vartų“ pavyzdys. Kaip ir Darvazo dujų krateris, šis reljefas yra palyginti naujas.
Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje mokslininkai pirmą kartą pranešė apie tai, ką jie vadino „meganuošliauža“, kai gausus miškų kirtimas Sachos Respublikoje, Rusijoje, paveikė žemės amžinąjį įšalą.
Tai susilpnino žemes iki taško, kai jos įgriuvo. Vietos gyventojai reljefą praminė „Vartais į pragarą“, ir aišku kodėl: Batagaika krateris yra apie kilometro ilgio ir apie 100 metrų gylio. Kiekvienais metais šios įgriuvos dydis tik didėja – kai kurie tyrimai rodo, kad ji plečiasi 10–30 metrų per metus greičiu.
