1 iš 10 žmonių nuo jo mirs. Mokslininkai atskleidė „nematomą žudiką“. Kaip apsisaugoti (3)
Tai yra teisinio reguliavimo ir technologinės pažangos rezultatas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tarptautinė mokslininkų grupė pristatė vienos pavojingiausių oro taršos rūšių – kietųjų dalelių KD2,5 – pasaulinio pasiskirstymo tyrimų rezultatus. Šie tyrimai parodė, kad padėtis Europoje gerėja, tačiau kai kuriuose pasaulio regionuose oro tarša didėja.
Grupė mokslininkų iš Lidso universiteto (Didžioji Britanija) ir kitų tyrimų centrų visame pasaulyje parengė išsamias diagramas, kuriose pateikiama KD2,5 dalelių koncentracija visų šalių sostinėse. Šių tyrimų duomenys gaunami iš kompiuterinio modeliavimo ir palydovinių stebėjimų. Jų dėka mokslininkai galėjo įvertinti, kaip keitėsi kietųjų dalelių koncentracija ore nuo pramonės revoliucijos pradžios. Duomenis galima pamatyti specialiame žemėlapyje, kurį rasite čia.
Pavojus ore
|
Tyrimo rezultatai rodo, kad buvo pasiekta tam tikrų sėkmių gerinant oro kokybę, tačiau tuo pat metu jie nurodo daugybę iššūkių, kurie dar laukia. Dr. Kirsty Pringle iš Edinburgo universiteto (JK) pabrėžia: „Oro tarša dažnai vadinama „nematomu žudiku“, tačiau mūsų vaizdai daro nematomą matomą, nes rodo kietųjų dalelių taršos pokyčius per dešimtmečius“.
Profesorius Jimas McQuaidas iš Lidso Žemės ir aplinkos mokyklos pridūrė: „Esmė ta, kad oro tarša yra vienas iš pagrindinių mirties rizikos veiksnių pasaulyje. Manoma, kad ji prisideda prie 1 iš 10 mirčių visame pasaulyje. Mūsų sukurtos oro kokybės diagramos rodo labai platų pasaulinių tendencijų ir koncentracijų spektrą. Šios diagramos aiškiai rodo, kad dar daug reikia nuveikti. Tai ypač aktualu kai kuriose vietovėse“.
Mokslininkai pabrėžia keletą pagrindinių savo tyrimo išvadų. Pirma, oro kokybė Europoje, ypač vakarinėje jos dalyje, gerėja. Tai yra teisinio reguliavimo ir technologinės pažangos rezultatas. Tačiau Vidurinėje Azijoje ir kai kuriose Afrikos dalyse padėtis blogėja. Mokslininkai mano, kad už tai yra atsakinga sparti urbanizacija, didėjanti industrializacija ir tinkamo teisinio reguliavimo trūkumas.
Mokslininkai pabrėžia, kad oro kokybės skirtumai visame pasaulyje yra didžiuliai. Kai kuriose vietose, be žmogaus veiklos, tarša kyla ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, miškų gaisrų ir dykumų dulkių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad vidutinė metinė KD2,5 koncentracija neviršytų 5 mikrogramų kubiniame metre. Tada kalbame apie labai gerą oro kokybę, tačiau atminkite, kad medicina nepripažįsta saugaus KD2,5 lygio. Deja, šiuo metu 99 proc. pasaulio gyventojų gyvena vietose, kur koncentracija viršija PSO nurodytą vertę. Didžiausias KD2,5 kiekis paprastai būna mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse.
Žemiau galite matyti, kokia KD2,5 koncentracija yra Vilniuje, ir kaip ji keitėsi nuo 1860 metų:
KD2,5 poveikis sveikatai
KD2,5 dalelės, kurios buvo šios analizės objektas, yra ypač pavojingos, nes gali prasiskverbti giliai į organizmą ir pasiekti įvairius audinius. Jų buvo rasta net naujagimių kraujyje.
Ilgalaikis didelės šių teršalų koncentracijos poveikis gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir plaučių vėžys. Tai taip pat gali sukelti ir net paūminti širdies ir kraujagyslių ligas, sukelti širdies priepuolius ir insultus. Tyrimai taip pat rodo, kad KD2,5 gali neigiamai paveikti vaisiaus vystymąsi ir sukelti ankstyvą mirtį. Todėl siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą labai svarbu riboti KD2,5 poveikį.
