Žmoguje „tiksinčio“ biologinio laikrodžio ištakos siekia dumblių erą (2)
Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad biologinius organizmo ciklus lemiantis vadinamasis biologinio laikrodžio "mechanizmas" yra būdingas ne tik žmogaus ląstelėms, bet ir kitoms gyvybės formoms, pvz., milijardus metų gyvuojantiems dumbliams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kembridžo (Jungtinė Karalystė) universiteto Metabolinių mokslų instituto specialistai nustatė, kad 24-ių valandų ritmas yra būdingas žmogaus raudonosioms kraujo ląstelėms. Anksčiau manyta, kad „biologinis laikrodis“ yra nulemtas žmogaus DNR, tačiau, priešingai nei daugelis kitų ląstelių, raudonosios kraujo ląstelės neturi DNR.
Tyrimo metu mokslininkai keletą dienų tamsioje, žmogaus kūno temperatūros terpėje laikė raudonųjų kraujo kūneliais vadinamų eritrocitų pavyzdžius. Pastebėta, kad peroksiredoksino (kraujo gaminamo baltymo) lygiui buvo būdingi 24 valandų ciklai. Peroksiredoksino turi praktiškai visi gyvi organizmai.
Kito tyrimo metu Kembridžo bei Edinburgo (abu – Jungtinė Karalystė) universitetai bei Banyuls Okeanologijos observatorija (Prancūzija) nustatė, kad panašus 24-ių valandų ciklas yra būdingas ir dumbliams. Tai rodo, kad, priešingai nei manyta, biologinį laikrodį lemia ne genų veikla.
„Šie tyrimai leidžia manyti, kad biologiniai organizmo laikrodžiai yra gilioje senovėje susiformavę biomechanizmai, buvę mumyse milijardus evoliucijos metų. Tad visai realu, kad biologinių ritmų vaidmuo organizmo struktūroje yra žymiai svarbesnis ir sudėtingesnis nei manyta iki šiol. Tačiau tam, kad suprastume, kaip šie laikrodžiai vystosi ir kokios įtakos jie turi mūsų kūnams, reikia išsamesnių tyrimų“, - komentuoja Edinburgo universiteto Biologijos mokslų fakulteto profesorius Endrius Milaras (Andrew Millar).
Abu minėti tyrimai paskelbti 2011 m. sausio 27 d. žurnalo „Nature“ numeryje.