Astronomai aptiko mėlynųjų žvaigždžių žiedą su juodųjų bedugnių „deimantais“ (0)
Žiedas su brangakmeniu Šv. Valentino dienos proga porų santykiuose, ko gero, ne toks retas reiškinys kaip Visatos platybėse susiformavęs žiedas iš mėlynųjų žvaigždžių, dekoruotas juodųjų bedugnių „deimantais“. Būtent tokį Visatos juvelyrikos objektą astronomams neseniai pavyko aptikti galingais kosminiais teleskopais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Darinys iš dviejų sąveikaujančių galaktikų, pavadinimu Arp147 buvo nufotografuotas NASA „Chandra“ kosminės rentgeno spindulių observatorijos ir NASA „Hubble“ kosminio teleskopo fotoobjektyvais. Šis objektas yra Banginio žvaigždyne, o nuo Žemės nutolęs maždaug 430 mln. šviesmečių.
Mokslininkai mano, kad fotografijose užfiksuotas spiralinės ir elipsinės galaktikų susidūrimas. Jis dešiniau matomoje galaktikoje suformavo plintančią žvaigždėdaros bangą, kuri matoma ryškaus daugybės masyvių mėlynų žvaigždžių žiedo pavidalu. Šios žvaigždės sudegs per kelis milijonus metų (žvaigždžių gyvavimo kontekste tai – labai trumpas laiko tarpas), o savo egzistencijos pabaigoje sprogs, virsdamos supernovomis ir vietoje savęs palikdamos neutroninių žvaigždžių ar juodųjų skylių.
Dalis naujųjų darinių gali likti poroje su dar šviečiančiomis įprastomis žvaigždėmis, ir gali pradėti iš jų siurbti medžiagą. Tokiu būdu danguje atsirastų naujų rentgeno spindulių šaltinių. Arp147 sistemoje jau dabar egzistuojantys devyni Rentgeno spindulių šaltiniai spinduliuoja labai intensyviai – tokio intensyvumo priežastimi gali būti tik poroje su įprasta žvaigžde besisukančios juodosios skylės, kurios yra nuo dešimties iki dvidešimties kartų masyvesnės už Saulę.
Rentgeno spindulių šaltinį pavyko užfiksuoti ir kairiau matomos raudonosios galaktikos branduolyje. Manoma, kad ten egzistuoja juodoji skylė, kuri iš aplinkinių regionų gauna mažiau medžiagos, todėl šis rentgeno spinduliuotės šaltinis – gana silpnas. Kairėje, žemiau raudonosios galaktikos matoma ryški žvaigždė, o šiek tiek aukštėliau jos – tolimas kvazaras.
Stebėjimai NASA „Spitzer“ infraraudonųjų spindulių kosmine observatorija bei NASA „GALEX“ ultravioletinių spindulių kosmine observatorija padėjo įvertinti žvaigždėdaros greitį žiede. Šie vertinimai, kartu su evoliuciniais dvinarių žvaigždžių modeliais, atskleidė, kad intensyviausiai žvaigždėdara vyko prieš 15 milijonų metų, kai Žemė egzistavo jau labai seniai.
Solo Rapaporto (Saul Rappaport) ir Alano Levino (Alan Levin) iš Masačiūsetso technologinio instituto tyrimo rezultatai publikuoti 2010 m. spalio 1 d. „The Astrophysical Journal“.
