Devynios jaunos žvaigždės-blotarai prarijo savo planetas (3)
Sakoma, kad danguje viskas taip, kaip ir Žemėje. Tad lyg ir neturėtų būti nieko keisto: kai žvaigždės staiga ima priauginėti svorio, tai tampa akivaizdu. Tačiau su žvaigždžių dauginimusi tai neturi nieko bendro. Astronomai neseniai aptiko nedidelį spiečių jaunų, išsipūtusių žvaigždžių, kurios „sustorėjo“ prisismaguriavusios aplink jas per arti skriejusių planetų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai nenuilstantis kosminis teleskopas „Hubble“ žvaigždžių telkinyje NGC 3603 aptiko devynias jaunas žvaigždes, astronomai ne iš karto rado paaiškinimą, kodėl jų temperatūra tokia neįprastai žema.
Tai buvo gana šaltos žvaigždės, kurių temperatūra yra 1700-2200 К. Žema žvaigždės temperatūra pati savaime nėra kuo nors ypatingas reiškinys. Tai būdinga rudosioms nykštukėms, kurių masė gali būti nuo planetos iki gimstančios žvaigždės masės. Stebino kita – telkinys yra už 20 tūkst. šviesmečių, o tokiu atstumu rudosios nykštukės nematomos dėl savo blyškumo.
Straipsnyje, kuris bus publikuotas artimiausiame „The Astrophysical Journal“ numeryje, olandų tyrėjų grupė, vadovaujama Loredanos Speci (Loredana Spezzi) iš Europos kosmoso agentūros ESA (European Space Agency) pasiūlė šios mįslės sprendimą, kurį mano esant vienintelį įmanomą.
Jų nuomone, tos žvaigždės ne nykštukės, o visiškai įprastos žvaigždės. Ir jų temperatūra ne tokia jau ir žema. Tiesiog arti šių žvaigždžių susiformavo planetos, kurias vėliau žvaigždės stebėtinai greitai „prarijo“. Dėl to žvaigždės padidėjo, o iš planetų likučių aplink jas susidarė atmosfera, kuri suprantama, daug vėsesnė, nei žvaigždės temperatūra.
Mokslininkai mano atradę tokią žvaigždžių sistemą, kurioje susiformavusios planetos „suvartojamos“. Tokias žvaigždes astronomai pavadino blotarais (nuo angliško žodžio „bloat“ – „pūstis“).
Egzistuojančios planetų formavimosi teorijos numato scenarijų, kai susikūrusi planeta spirale artėja link savo žvaigždės, kuri galiausiai ją praryja. Aptiktose išsiplėtusių žvaigždžių sistemose planetos, ko gero, susiformavo taip arti savųjų žvaigždžių, kad, neilgai trukus, į jas ir nugarmėjo. Tačiau tokio proceso pasekmes astronomai stebi pirmą sykį.