Mūsų galaktikoje gali būti 500 milijonų gyvybei tinkamų planetų

o kiek dar yra kitu galaktiku o juo labiau sistemu, ogi begale... juk ir zemeje kadaise buvo tik bakterijos, o ka turime dabar? tas pats galioja ir kitoms panasioms planetoms palakioms betkokei gyventi bakterijai, kaip kurios zinoma per ilga laika zuvo, kitos galbut vystesi toliau.

rwc, jei zemeje atsirado gyvybe, tai tikimybe yra gyvybei atsirasti ir kitur. Be to nereiktu apsiriboti tik anglies pagrindo gyvybe gyvenancia skystame vandenyje. Jugi rado zemeje gyvybes formu, sieros pagrindu. Rado ir gyvybes gyvenancios pozeminiuose vandenyse, radioaktyvioje aplinkoje, net aukstai atmosferos sluoksniuose. Praktiskai nera vietas zemeje, kur gyvybes nebutu. Tai kodel negali gyvybe atsirasti ir kitur ? Del ismirimo, jei jie jau galetu keliauti tarp zvaigzdziu, tai manau ir butu pakankamai protingi isgyvent. Jei ne savo biologiniam kune, tia perkeliant save i mechanini ar bio-mechanini kuna.

jei

Gera buti skeptiku. Bet vistiek, mano nuomone, skaiciai ir mastai yra akivaizdziai gyvybes "placiu mastu" puseje O jei zeme vienintele apgyvendinta musu galaktikoje ar net visatoje, tai kaip kazkas pasake... "koks didelis erdves neisnaudojimas" or smth

Who cares? Kreacionizmas ir tiek. Apskritai - su tokiais matavimais, tai dešimt nulių į kairę ar į dešinę mažas skirtumas. Vienas suras argumentų, kad su 1-10^-10 yra nežemiškos civilizacijos, kitas - kad su 10^-10. Ir abu bus teisūs, kol nebus rasta nors viena arba nebus išžvalgyta kiekviena dulkė galaktikoje. Skaičiukai, skaičiukai... Ajajai... Įsivaizduokime, kad Visatoje yra, pvz., 10^10 civilizacijų, o galaktikų 10^20. Vadinasi, tik vienoje iš dešimties milijardų atsitiktinai parinktų galaktikų gali tikėtis rasti civilizaciją. Mano teiginys nėra "wishful thinking". Jis gali reikšti, kad koks tūkstantis civilizacijų yra kelių tūkstančių šviesmečių spinduliu, bet taip pat gali reikšti, kad nėra nė vienos per milijardus šviesmečių. Skaičiuojantiems tikimybes siūlyčiau nusipiešti logaritminę skalę (log x->log y) arba dar geriau - log(log x)->log(log y^3). Paskui pakeisti log(3log y) į log(3 log 500000y). Nelabai skirtųsi. Šalia to asimptotę log log 3y=log log x (t.y., tikimybė sutikti tokią civilizaciją). Aiškiai matosi, kad didžiausia tikimybė arba būti jau susitikus, arba nuliai prie koeficientų reiškia labai mažai - net jei asimptotė x=y. T.y., prielaida, kad už 10 šviesmečių yra gyvybė, beveik tokia pat tvirta, kaip kad už trilijono. Išvada: gyvybė gali būti labai arti, arba nepasiekiamai toli, nepriklausomai nuo Dreiko lygties koeficientų; jei ji būtų labai arti, mes ją būtume pastebėję, priešingu atveju ji greičiausiai tiek toli, kad nerasime.

rwc: apie saules sistema tai daug mas aisku, kad joje nebus gyvybes tinkancios planetos, nes kitoms planetoms tiesiog yra nepalanku, jos savyje neturi tokio klimato kaip zeme ir t.t. apskritai cia ta musu saules sistema yra juokas palyginus su paukscio tako galaktika ir joje esamciomis kitomis sistemomis, nekalbant apie kitas galaktikas kurios yra dar masyvesnes uz pauksciu tako. bet tu teisingai pastebejai, sita jog mus kogero skiria didelis atstumas, tarp zvaigzdziu, ar egzistuojanciu civilizaciju. manau panasiu sistemu i saules visgi turetu buti, jei ne musu galaktikoje tai kitose... tik vargu ar tai kada nors suzinosim, nes jos yra per toli, bent jau kolkas, na o kita vertus tobuleti ribu nera, mokslas dideliais zingsniais juda i prieki.

"Po šio klausimo neišvengiamai seka ir kitas: kodėl jos iki šiol mūsų neaplankė?" Gal dėl tos pačios priežasties, kaip ir mūsų atveju - kol kas neturi atatinkamų technologijų. (hmz)

bla bla bla

Info ne tiksli. Tik 5 iš tų, kur gyvybės zonoj yra "superžemės" ... kitos yra dujinės (greičiausiai)

Vis del to sutinku. Uztenka paziuret kodel zemeje sekmingai issivyste sudetinga gyvybe - saule yra kaip tik tinkamo dydzio (dega ne per trumpai) gyvybei spet issivystyt, isoreje yra jupiteris, kuris apsaugo planeta nuo asteroidu, zeme turi labai dideli naturalu palydova menuli, kuris yra gyvybiskai svarbus apsisaugant nuo saules vejo, saule nera per arti galaktikos centro ir gali apsaugoti nuo kitu zvaigzdziu spinduliuojamos radiacijos. Nesistebeciau, jog zalioji zona egzistuoja ne tik aplink zvaigzde, bet ir aplink galaktikos centra.