„Jei pasieks 90 m, būsime po vandeniu.“ Katastrofa Norvegijoje ()
Kalnas „siųs įspėjamuosius signalus“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norvegijos Strandos komunos gyventojai jau beveik du dešimtmečius gyvena nelaimės šešėlyje. Akerneseto kalnas yra virš miestelių, esančių šalia fiordo. Jo šlaite, uoloje yra plyšys, kuris kasmet vis didėja. Mokslininkai stebi šį reiškinį ir perspėja apie didžiulę kalno nuošliaužą, galinčią sukelti milžinišką cunamio bangą.
Dešimtmečius rytinis kalno šlaitas palaipsniui destabilizavosi. Specialistų teigimu, kalnas per metus vidutiniškai skęsta 10 centimetrų.
„Tai labai įtartina. Mums kelia nerimą, kai matome tokius pokyčius kalnuose, nes tai gali reikšti artėjančias problemas,“ – sako Larsas Haraldas Blikra, Norvegijos vandens išteklių ir energetikos valdybos skyriaus vadovas.
|
2016 metais Norvegijos civilinės gynybos valdyba apskaičiavo, kad į netoliese esantį fiordą gali įkristi 54 milijonai kubinių metrų uolienų. Vandens lygis akimirksniu pakiltų keliais metrais. Aplinkiniai kaimai būtų užtvindyti. Du fiordo gale esančius miestelius užkluptų net 70 ar net 80 metrų aukščio bangos.
„Cunamio banga pradės plisti per fiordą. Ar ji bus aukšta ar žema? Kas žino? Galbūt ji mus užplūs greitai, o gal lėtai. Negalime to numatyti,“ – sako Geirangeryje užaugęs laivybos agentas Geiras Gjørva.
Tai būtų ne pirmas kartas.
1934 metais į vandenį nuslydo trys milijonai kubinių metrų uolų, užtvindė kelis miestelius. Viskas dėl cunamio bangos. Šis įvykis buvo įkvėpimas 2015 metų filmui „Banga“.
„Mes čia ne pramogaujame. Tai tikras gyvenimas. Didelė tikimybė, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas, galintis sukelti rimtą grėsmę visuomenei, todėl turime stebėti situaciją, kad galėtume kontroliuoti vykstančius procesus,“ – sako Larsas Haraldas Blikra.
Viduje esantys jutikliai ir paviršiuje esantys instrumentai matuoja kiekvieną kalno judesį, kad avariniu atveju galėtų įjungti pavojaus signalą. Geologai tvirtina, kad kalnas „siųs įspėjamuosius signalus“ prieš nuošuliažą. Taip siekiama suteikti gyventojams laiko evakuotis.
„Avariniai planai yra parengti ir valdžios institucijos reikalavo, kad jie būtų parengti. Kalbant apie gyventojų sveikatą ir gyvybes, jaučiamės gana saugūs. Be to, pavojuje yra ir materialinės vertybės. Nepaisant to, manau, kad evakuoti daug gyventojų iš nedidelio ploto yra košmaras bet kuriam merui,“ – komentuoja Strandos meras Einaras Arvė Nordangas.
Specialistai ieško būdų, kaip pristabdyti kalno slydimą. Be kita ko, jie pumpuoja vandenį į kalną. Kaip sakoma, vanduo yra kaip lubrikantas akmenims. Tačiau šie sprendimai yra sudėtingi ir brangūs. Kai kurie gyventojai įrodinėja, kad geriau per dažnai apie tai negalvoti.
„Esame apie 30–40 metrų virš jūros lygio. Neabejotina, kad jei banga pasieks 90 metrų, būsime po vandeniu. Taigi mes negalime gyventi su šia mintimi visą laiką. Taip gyventi neįmanoma,“ – reziumuoja Olavas Arne'as Merokas, pensininkas, visą gyvenimą praleidęs Geirangeryje.
