„Trilijonai kerta žmogų.“ Didžiulė sfera. Padės įminti fizikos paslaptį (Foto, Video)  ()

Kinija ruošiasi paleisti JUNO požeminę laboratoriją neutrinams tirti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kinija žengė žingsnį arčiau nepagaunamų dalelių, vadinamų neutrinais, sugavimo, įrengdama didžiulį požeminį sferinį detektorių pietinėje šalies dalyje, Guangdongo provincijoje. Jo pagalba įvairių šalių mokslininkai tikisi įminti vieną didžiausių elementariųjų dalelių fizikos paslapčių, rašo „Reuters“.

Naujasis neutrinų detektorius yra 35 metrų skersmens ir 600 tonų svorio rutulys. Tai pagrindinis 300 milijonų dolerių vertės JUNO požeminės neutrinų observatorijos elementas.

[Kuponas+EU] Mažiausia kaina istorijoje! Pasaulinio lygio gamintojas ir apžvalgininkų pagyros. Ribotas kiekis (Video, „Swiitol E6 Pro“)
2968 4

Mažiausia kaina istorijoje

Specialus kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Puikios savybės, garsus gamintojas, giriamas apžvalgininkų

Išsamiau

Didžiulė sfera, padengta tūkstančiais šviesai jautrių fotoelementų, patalpinta 700 metrų gylyje, atsidurs 12 aukštų cilindriniame vandens telkinyje. Šio detektoriaus pagalba mokslininkai ketina gauti naujų duomenų apie sunkiai sugauna,ą dalelę, vadinamą neutrinu. Detektorius pradės veikti 2025 metų antroje pusėje.

 

Šiame Kinijos projekte dalyvaujantys fizikai iš viso pasaulio tikisi išmatuoti įvairių tipų neutrinų masę, kuri padės išspręsti vieną didžiausių dalelių fizikos paslapčių.

Kas sekundę per žmogaus kūną praeina trilijonai neutrinų. Skrydžio metu trys žinomi neutrinų tipai gali transformuotis į kitus tipus. Nustačius, kurie šios dalelės tipai yra lengviausi, o kurie sunkiausi, bus lengviau suprasti subatominius procesus ankstyviausiomis visatos dienomis ir paaiškinti, kodėl materija yra tokia, kokia ji yra.

 

Naujasis detektorius taip pat galės stebėti neutrinus, kurie ateina iš Saulės, taip pat tuos, kurie išsiskiria radioaktyvaus urano ir torio skilimo metu Žemės viduje.

 

Neutrinus labai sunku aptikti, nes jie neturi elektros krūvio, turi labai mažą masę ir keliauja beveik šviesos greičiu.

 

Pasak Kinijos mokslininkų, nors dauguma šių elementariųjų dalelių praeis pro detektorių nepastebėtos, kai kurios iš jų sąveikaus su vandeniu, sukeldamos šviesos blyksnius. Šiuos blyksnius turi aptikti šviesai jautrūs fotoelementai.

JUNO projekte dalyvauja 750 mokslininkų iš 17 pasaulio šalių. Naujasis neutrinų detektorius, pradėjęs visapusiškai veikti, bus pirmasis toks naujos kartos įrenginys pasaulyje. Tokie detektoriai JAV, Prancūzijoje ir Japonijoje turėtų pradėti veikti ne anksčiau kaip 2027 ar 2028 m.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(8)
(1)
(7)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()