Šis povandeninis laivas pralenkė savo laiką. Kapitonu turėjo būti lenkas, bet Rusija pasipriešino ()
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Beje, „Nautilus“ užpulti jūreiviai suvokė jį kaip savotišką vandens žvėrį, galbūt jūros pabaisą, panašią į narvalą, ar didįjį banginį. Būtent laivo forma buvo panaši į jūros gyvūną. Tai sukūrė mitus, kurie sustiprino baimę. Nemo kaip tik to ir siekė, privertęs britus ir jų sąjungininkus bijoti.
Turtingas kapitonas į laivo statybą investavo mažiausiai 2 milijonus frankų. „Nautilus“ buvo sukurtas labai slapta. Kiekviena dalis buvo užsakyta iš skirtingos laivų statyklos, skirtingoje šalyje. Kilis buvo pastatytas Prancūzijoje, sraigtai buvo padirbti Glazge (Škotija), sraigto velenas sukurtas Londone (JK), o plieninės korpuso plokštės atvežtos iš Liverpulio. Balasto tankai buvo liejami Paryžiuje, o instrumentus parūpino amerikiečiai. Niekas nė neįtarė, kad kažkas kažkur apleistoje saloje stato povandeninį laivą iš šių dalių.
Nemo „Nautilus“ nukreipė daugiausia į britų laivus, kurių nekentė. Būdamas Indijos radžos sūnus princas Dakaras, per sipajų sukilimą Indijoje neteko savo artimųjų.
Sipajai buvo Indijos pėstininkai britų kariuomenėje. Jie sukilo 1857 m., kai britai nepaisė jų papročų ir kastų struktūros. Paskutinė vinis buvo tai, kad sipajai buvo priversti naudoti naujuosius Enfield Pattern 1853 šautuvus. Šių šautuvų kulkoms buvo naudojamos popierines kasetės, kurios buvo iš anksto suteptos karvių ar kiaulių taukais. Norėdami užtaisyti šautuvą, sipajai turėjo atkąsti kasetę, kad išleistų paraką. Tai žeidė tiek hinduistus, tiek musulmonus karius.
Galiausiai maištas buvo kruvinai numalšintas.
Po šio košmaro princas Dakaras išplaukė į jūrą, pasivadino Nemo ir pradėjo kerštą. Tai tęsėsi ilgai, kol paseno įgula ir jis pats, o galiausiai laivą 1869 metų kovą palaidojo išsiveržęs ugnikalnis.
Nemo kerštas britams buvo nauja Žiulio Verno idėja, privertusi jį gerokai pakeisti savo „20 000 mylių po vandeniu“. Iš pradžių jis paslaptingą Nemo matė ne kaip indą, o kaip lenką. Lenkų keršytojas turėjo būti emigrantas po nesėkmingo 1863-1864 m. sukilimo (Lenkijoje žinomas kaip Sausio sukilimas), o jo keršto taikiniu tapo rusai.
Į Sibirą ištremtas lenkų maištininkas turėjo pabėgti iš taigos ir kartu su draugais lenkais pastatyti povandeninį laivą rusams skandinti.
Ši versija buvo išsaugota knygos rankraštyje, tačiau po Rusijos įsikišimo ją teko pakeisti.
Remiantis kita teorija, pokytis atsirado dėl leidėjo savicenzūros. Pierre'as-Julesas Hetzelis nusprendė, kad geriau negadinti Prancūzijos santykių su nauja sąjungininke – Rusija. Jis nenorėjo supykdyti nei Rusijos caro, nei Prancūzijos valdžios.
Taigi Nemo vietoj lenko tapo indu, nusitaikusiu ne į rusus, o į britus. Tačiau Žiulis Vernas išlaikė pirminės idėjos likučius, kilusius jo galvoje. Šis pėdsakas kabo kapitono Nemo kajutėje „Nautilus“ laive.
Tai Tadeušo Kosciuškos portretas, kabantis šalia Džordžo Vašingtono ir Abraomo Linkolno portretų.
Po šimto metų, 1958-ųjų rugpjūtį, po Šiaurės ašigalio ledu praplaukė pirmasis istorijoje amerikietiškas branduolinis povandeninis laivas ir pirmasis povandeninis laivas, galintis bet kokiam laikui panirti ir perplaukti visą pasaulį. Jis kirto Arktį po vandeniu, parodydamas nepaprastas šio naujojo ginklo galimybes. Tai buvo naujos ginklų eros, povandeninių laivų eros pradžia. Šis amerikiečių laivas buvo vadinamas USS Nautilus.
