Mokslininkus nustebino į Žemę nukritusių meteoritų kilmė: iš kur visi jie atkeliavo? ()
Į Žemę nuolat krenta įvairaus dydžio grumsteliai iš kosmoso. Mažiausi – dulkės – matomi kaip krentančios žvaigždės, sudega aukštai atmosferoje ir planetos paviršiaus nepasiekia.
© dlsdkcgl (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/illustrations/ai-generatedmeteor-meteorite-space-8392920/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didesni nukrenta ant paviršiaus, arba kaip dulkės (mikrometeoritai), arba stambiais uolienų/metalo luitais (meteoritai). Pastarųjų šiuo metu esame radę daugiau nei 70 tūkstančių. Vienas iš svarbių klausimų, susijusių su meteoritais, yra jų kilmė: ar jie jau susidarė tokie nedideli, kokie pasiekė atmosferą, ar atskilo nuo didesnio kūno. Iki šiol tą galėjome pasakyti tik apie maždaug 6 proc. visų meteoritų – jų cheminė ir mineralinė sudėtis rodė juos atskilus nuo Mėnulio, Marso arba asteroido Vestos.
Vienas bendras jų bruožas – jie visi yra achondritai, t. y. neturi chondrulių, mažų kietų rutuliukų, dažniausiai sudarytų iš silikatinių mineralų. Tuo tarpu dauguma kitų asteroidų yra chondritai, t. y. turi chondrulių.
|
Dabar mokslininkai nustatė, kad 70 proc. visų meteoritų – didžioji dauguma chondritų – kilę iš vos trijų motininių asteroidų. Asteroidų žiede ir jo apylinkėse randamos asteroidų „šeimos“ – grupės, kurios gali būti plačiai pasklidusios erdvėje, tačiau pasižymi labai panašiomis orbitomis ir mineraline sandara. Tai leidžia spręsti, kad jos atsirado po smūgio subyrėjus didesniam asteroidui. Palyginus mažu greičiu vienas kito atžvilgiu judantys fragmentai per milijonus metų ir ilgesnį laiką pasklido plačiai, tačiau jų orbitos pasikeitė nežymiai.
Tyrėjai išnagrinėjo panašumus tarp įvairių chondritų tipų bei apskaičiavo tikėtinas jų trajektorijas prieš pasiekiant Žemę ir susiejo juos su asteroidų šeimomis, kurių orbitos atrodo „tinkamos“ kartkartiniam atskridimui prie mūsų planetos.
Įvertinę, kiek meteoritai paveikti kosminių spindulių smūgių, jie nustatė ir apytikrį šių objektų amžių, t. y. laiką, praėjusį nuo stambesnio kūno subyrėjimo. Taip jie nustatė, kad didžioji dalis chondritų kilę iš trijų asteroidų, kurių kiekvienas buvo >30 km skersmens, subyrėjimų, nutikusių prieš 5,8, 7,6 ir mažiau nei 40 milijonų metų. Vienas iš jų davė pradžią gerai žinomai Karinos šeimai, kurios amžius nustatytas dar šio amžiaus pradžioje.
Visi trys subyrėjimai įvyko senesnėse asteroidų šeimose – Koronės ir Masalijos. Pastaroji šeima seniai žinoma kaip labai seno gausaus meteorų lietaus, įvykusio prieš 466 milijonus metų, kaltininkė – tada meteorų ir dulkių į Žemę krito tiek, kad pasikeitė klimatas ir prasidėjo ledynmetis. Net ir šiandien būtent iš čia atlekia >20% visų meteoritų; jie vadinami L chondritais.
Šie rezultatai padės suprasti, kaip vystosi mažųjų Saulės sistemos kūnų populiacija ir kokie įvykiai Asteroidų žiede gali kelti grėsmę mūsų planetai.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.
