Ką slepia Baltijos jūra? Ne visi žino šias jos paslaptis (Foto) ()

2024-10-28

Baltijos jūros pietinė dalis
© NARA (atvira licencija) | https://earthobservatory.nasa.gov/images/84047/coastlines-of-the-southern-baltic-sea

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Stebinantys faktai apie Baltijos jūrą. Ne visi tai žino

Baltijos jūroje yra neįprasta sala – Märket

Märket yra mažytė Baltijos jūros sala, kuri yra nepaprasta įdomybė. Märket yra mažiausia jūros sala pasaulyje, kurios teritorija yra padalinta tarp mažiausiai dviejų šalių. Vos 4 metrus iš Baltijos jūros iškilusi 300 m ilgio ir 100 m pločio sausuma yra padalinta tarp Švedijos ir Suomijos. Saloje taip pat yra vakariausias Suomijos taškas. XIX amžiuje ten buvo pastatytas ir švyturys.

Märket sala (Oona Räisänen, public domain)

Kas buvo atrasta Baltijos jūros dugne?

Baltijos jūros dugne aptikta daug įdomių dalykų, ypač įvairių istorinių laikotarpių laivų nuolaužų. Tarp naujausių atradimų yra XIX amžiaus burlaivio nuolaužos, pripildytos šampano ir mineralinio vandens butelių. Nuolaužas rado lenkų narai.

Kitas neeilinis atradimas – didžiulis akmens amžiaus statinys, pastatytas Baltijos jūros dugne. Akmeninė siena yra viena didžiausių ir galbūt seniausia tokio tipo megastruktūra Europoje .

Ką slepia Baltijos jūra? Šaudmenys, nuolaužos, paminklai ir tarša

Kas nuskendo Baltijos jūroje?

Baltijos jūros gelmėse, be nuolaužų, apleistų žvejybos tinklų ir įvairių lobių, yra ir didžiulis kiekis nuskendusių cheminių ir įprastinių ginklų. Tarptautinio cheminės saugos centro duomenimis, šios medžiagos, likusios Antrojo pasaulinio karo laikų, kelia rimtą grėsmę ekonomikai, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Ar Baltijos jūra labai užteršta?

Baltijos jūra apibūdinama kaip viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Be minėtų nuskendusių ginklų, Baltijos jūra turi ribotą priėjimą prie šalia esančios Šiaurės jūros, su kuria ji jungiasi tik siaurais sąsiauriais, tačiau „turtinga“ įtekančių upių – jų yra per 250. Šios taip pat prisideda prie didelės jo taršos.

Tokiu būdu, be kita ko, upėse atsirandančios atliekos ir toksinai pasiekia Baltijos jūrą. Be to, intensyvi miestų plėtra ir industrializacija turi įtakos didėjančiai Baltijos jūros taršai.

Į pradžią

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Interia

Aut. teisės: MTPC

(19)

(0)

(19)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()