Aštuoni Visatos kraštutinumai. I dalis: karščiausias Visatoje yra...

Na aš kaip tik sakiau, kad nėra baigtinės temperatūros ribos Na be tiek to Šiaip dabar pagalvojau, kad gal medžiagai pasiekus tam tikrą aukštą temperatūrą ir slėgį ji pradeda pasižymėti visiškai kitokiomis savo fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, kas savo ruožtu vėl praplečia temperatūros skalę ir leidžia jai toliau kilti? Na nžn čia buvo toks labai sci-fi teiginys bet tebūnie Tačiau aš laikausi ir toliau nuomonės, kad temperatūros skalė neturi "lubų" edit: yra priimta manyti, kad aplink branduolį skriejančių elektronų greitis yra apylygis šviesos greičiui (nebent kažką sumaišiau), tai pagal jūsiškį teiginį, medžiaga jau yra pasiekusi kad ir "beveik" ribinę temperatūrą? Ir kodėl jūs čia dabar temperatūrą susiejot su šviesos greičiu? Tam, kad pasiekti didelę temperatūrą, nebūtinai reikia įgreitinti superdideliu greičiu daleles? Tą patį galima pasiekti ir didinant slėgį. Įdomu kokia temperatūra yra pvz juodosios skylės centre (jei ten toks dalykas išvis egzistuoja)?

Zemesnes nei 0 kelvinu neimanoma pasiektik vien del to, jog 0 kelvinu ir nurodo pacia zemiausia temperatura, tai yra kiek zemiau nei -217,15 C aptiksit tai bus 0 kelvinu tik jau reikes patikslinti temperatura. Taip kad neigiamo kelvino niekada nebutu. O apie neigiama temperatura gal ir galima isivaizduoti, nes teigiama kai medziaga skleidzia energina, o neigiama gal but kai siuribia i save, taip kad neigiama temperatura butu galima pasakyti juodojoje skyleje, bet ir tai teoriskai. Taip kad medziagos kuri tik siurps energina, temperaturos ir neismatuosi, nes ji neatspindes atgal

Auksciausia temperatura tikriausiai buvo tada, kai visa buvo singuliariumo taske. Jei Visata yra ribine tai ir energija Visatoje yra ribine. Todel jei noretume ismatuoti auksciausia galima temperatura Visatoje turetume sudeti visa Visatoje esama energija ir sukisti ja i viena taska.

Net sunku isivaizduoti kokio dydzio temperatura butu tokiu atveju, bet manau ir tai truktu gal sekundes dalele ir vel viska isnesiotu i visas puses

O matau mūsų nuomonės gana panašia linkme nukrypo, Tik tiek norėčiau pasakyt, kad juodosios skylės į save viską sutraukia ne dėl neigiamų temperatūrų, o dėl savo kolosalios gravitacijos. Dabar pasiskaitinėjau apie Hawkingo spinduliavimą ir atradau kažką tokio: http://blog.hardcore.lt/opit/entropija_opit.pdf, kur yra teigiama, kad jei priimsime dabartinius termodinamikos dėsnius, tai netgi ir juodosios skylės temperatūra yra aukštesnė už 0 K.

Juodosios skyles butu 0 K temperaturos jei nebutu tokio reiskinio kaip Hawkingso spinduliuotes.

tarkim vanduo uzsalo prie 0 celsiju, atsilimui reikes energijos, kuri nekels vandens temperaturos, tik leis ledui tirpt islaikant 0 laipsniu, galbut ir atomai prie 0 kelvinu ,uzsals,, tai mes duosim atomui energijos, jo temperatura nekils tik atomai ,,atsils,, - kazkas panasaus i neigiama temperatura kelvinais butu. beto jei visata be galo plesis (del to mokslininkai neapsisprendzia) tai kai pasieks 0 K, kas atsitiks visatai? sustos inercija? ir visi judejimai? o jei plesis toliau visata tai kokia jos temperatura darysis?

Helis, kai jo temperatura arteja prie 0 K igauna savybiu, kaip supertakumas, superlaidumas (jokios trinties). Todel jei materija butu 0 K laipsniu, ji tiesiog nebeegzistuotu, nesaveikautu su aplinka

Na kalbant apie neigiama temperatura turejau omeni materija, kuri veikia panasiai kaip "juodoji skyle", tik ta materija traukia emergina i save ne dle gravitacijos, o del neigiamo energijos kiekio, arba neigiamo judejimo, nes buten nuo daleliu judejimo priklauso temperatura. ta kaip ir neigiama temperatura sunkiai isivaizduojamas dalykas

Nelabai pagavau tavo minties. Tiksliau nei vienos iš trijų (jei gerai supratau ir suskaičiavau). 1. Kaip vanduo ( Tarkim visiškai gėlas ir kristalizuojasi ties 0 C) gali ištirpt prie 0 C? Jei jis tirpsta - reiškia šyla. 2. Kaip supranti atomo užšalimą? Medžiagos kristalizavimasis tai būsenos perėjimas iš skystos į kietą ir atomų susigrupavimas į tampresnius tarpusavio ryšius. Atomas nėra medžiagos luitas todėl jis negali užšalt. Na tarkim atšaldėm atomą iki 0 K. Ką tu turi omeny atšildysim atomus, tačiau jų temperatūros nepakelsim??? 3. Kodėl susiejai visatos plėtimąsi su temperatūros mažėjimu?

teoriskai buvo pasiektas absoliutus 0 kai lazeriu buvo sustabdyti keli atomai, tada kaip tik buvo pasiekta kazkuri tukstantoji dalis kelvino. Taip kad is aukstosios matematikos absoliutus nulis yra kaip ir nykstamai mazejantis dydis kuris niekada nepasiekia dugno

apie atomo uzsalima tik filosofuoju, kai vaikas buvau ir mokiaus fizika tai sakydavo kad medziagai lydantis temperatura nekyla, o sunaudojama energija panaudojama medziagos lydymuisi, kol issilydo visa medziaga, o tada ima kilt jos temperatura. o visatai pleciantis tai temperatura ir turi mazet, cia tas net is sio straipsnio seka

bent jau as taip mastau, kad visatai pleciantis ji is esmes dideja, o energija tai vistiek lieka ta pati? taigi didejant turiui temperatura visur pasiskirsto vienodai ir vienodai mazeja.

Oh sorry, ne ten pažiūrėjau kas rašė . O dėl elektronu, gali būti, bet šiluma atsiranda dėl dalelių trinties (atrodo taip pasakojo fizikos mokytojas ), kuo daugiau inertinės jėgos turi dalele (atomas), tuo daugiau šilumos skleidžia, o inercija labai susieta su greičiu. Didinant slėgį, mažinamas plotas ir taip atsiranda dar didesne trintis dėl dalelių. Dėl būsenos pakitimu esant nenormalioms sąlygoms, tai gal teisus busi, turėtų kažkas pasikeist. Jei visa visata buvo viename taške su SUPER dideliu tankiu, tai aš net nežinau ar net elektronas vietos turėjo apskrieti aplink atomo branduolį

Mylistos, nedarykit klaidos, įsivaizduodami elektroną, kaip šratuką, skriejantį apie kitą šratuką (branduolį). Elektronas neskrieja ir nelaksto apie branduolį, jis tūno, "ištižęs" tam tikrame plotelyje (orbitalėje). Toje orbitalėje jis ne laksto šen ar ten, bet yra visame orbitalės plotelyje vienu metu, skiriasi tik jo radimo tikimybė tam tikroje vietoje. Ir ne trintis tarp atomų išskiria temperatūrą, o pats atomų judėjimas (judėjimo greitis) ir yra jų temperatūra. Dėl maksimalios temperatūros- ji išplaukia iš šviesos greičio, kaip čia kažkas ir teisingai paminėjo- http://en.wikipedia.org/wiki/Absolute_hot . Dėl neigiamos temperatūros, analogija- kas yra šiauriau už šiaurės ašigalį?

. T.y., plečiantis erdvėlaikiui, mes Žemėje nesušalsim, nes erdvėlaikio požiūriu Žemė (kaip gravitaciškai susietų dalelių rinkinys) susitraukia tiek, kiek erdvėlaikis išsiplečia. Tačiau kažkur toli esančiam stebėtojui (su mumis gravitaciškai nesusietam - taigi, tolstančiam) Žemė atrodys vis šaltesnė, o visi procesai Žemėje jam atrodys sulėtėję.

Temperatūra ribų neturi, arba nebent kaip kažkas jau minėjo, visatos singuliarumo taške, nes šviesos greitis nėra didžiausias visatoje. Gravitacijos jėgos yra daug greitesnės, pažiūrėkim į visatos plėtimosi greitį. Jis JAU yra didesnis už šviesos greitį ir vis dar didėja.(a=22km/s^2 per milijoną šviesmečių, jei neklystu) Kliedesiai apie neigiamus kelvinus išvis beprasmiški. Temperatūra yra vidutinis dalelių judėjimo greitis, t.y. vidutinė jų energija. Jeigu dalelės sustoja, kas ir atsitinka prie 0 K, vadinasi jos "labiau" sustoti nebegali.

kaip riba - tarp kurių taškų ją paimsi?

O k. energija neturi ribų? Tiesiog didės dalelių masė greičiui artėjant prie C. Tada smūgis ir štai turime juodają skylę iš dviejų dalelių

manau kad auksciausia temperatura yra kai energija nesancios bangos ilgis tampa lygus maziausiam nebedalomam atstumui tarp 2 erdvelaikio tasku, na gal planko konstanta ta apibrezia ar kas- nezinau