Aštuoni Visatos kraštutinumai. II dalis: šalčiausias Visatoje yra...

", o ne "mėnulių". Ir šį kart straipsnis gana skystokai atrodo palyginus su pirma dalim.

O kaip zmones nustate absoliutu nuli?

ydomu kokios ten dujos gali buti prie 1 kelvino temperaturos, nes kiek man yra zinoma vandenilis prie 0-4 laipsniu yra skystas.

paprastai sakoma, kad vanduo skystas iki 100C, bet antai jei neklystu everesto virsunei jis virsta dujom jau prie 80C ...atmosferinis slegis, visada pamirstamas atmosferinis slegis...

Everesto viršūnėj vandens virimo temperatūra 69C. Helio virimo temperatūra yra vos virš 4K prie normalaus atmosferos slėgio (kurio praktiškai nėra atviroj erdvėj, teoriškai aišku galima ginčytis). Betkuriuo atveju prie tokių ekstremalių salygų standartinių fizikos dėsnius labai sunku taikyt, ir nors absoliutaus nulio kaip ir neįmanoma pasiekti (kaip ir šviesos greičio), jau keli mokslininkai peršoko tą barjerą ir yra pasiekę minusines temperatūras, tada jau prasideda tikrai įdomūs dalykai. Pvz medžiaga kuri yra žemiau absoliutaus nulio yra tuo pačiu metu relatyviai "karštesnė" už betkokią tokią pačia medžiaga su pozityvia temperatūra.

Galima plačiau apie neigiamą medžiagos temperatūrą? Informacijos nuorodas ir pan.?? Nes ankstesnėje dalyje diskusijose aiškiai buvo pasakyta, kad medžiaga negali turėti neigiamos temperatūros. (Kelvinais)

pasigedau juoduju skyliu straipsnyje, neigiamos temperaturos niekas nepasieke ir nepasieks

"2003 m. Masačiusetso technologijos universiteto laboratorijoje mokslininkams natrio atomų debesėlį pavyko atvėsinti iki 0,45 " Klaidelė Įdomus straipsnelis, viskas išdėstyta paprastais ir suprantamais žodžiais. Laukiu trečios dalies

Nu is kur dabar sita erezija istraukei. Source'a arba tu politinis...khem.. mokslinis lavonas.

Aš kaip suprantu, temperatūra yra energijos pasireiškimas, kai trankosi vienas į kitą atomai arba molekulės, ir jai pavyktu sustabdyti visiškai jų virpesius tai būtų pasiektas absoliutus nulis, tada kyla klausimas kaip pasiekti minusine temperatūra.

"A system with a truly negative temperature is not colder than absolute zero. Rather, a system with a negative temperature is hotter than any system with a positive temperature in the sense that if a negative-temperature system and a positive-temperature system come in contact, heat will flow from the negative- to the positive-temperature system." From wikejpedja ^pozitronas Tai jei visiskai sustabdai jas, tai ir viskas, jos stovi ir nejuda, nevirpa. Kaip sakant leciau uz 0 km/h nevaziuosi nes stovesi vietoje ir taip. Nebent ka? I kita puse virpet prades? oj ta fizika

Aštuoni Visatos kraštutinumai. Žmogus-Visata 2:0. Žmogus-Visata 3:0.

Google "below absolute zero" pirmas puslapis: +5 straipsniai kitom temom Gerai, blogas ir yahoo answers nėra labai patikimi, bet pirmas - rimtas mokslinis žurnalas, ir kiti 2 - universitetai. Kitą kart bent jau pagooglinkit prieš apsikvailindami. Fizikoj toli gražu nėra viskas taip paprasta, kaip aiškino visažinė mokytoja mokykloj... Jei fizikiniai dėsniai neleidžia pasiekti kažkokios ribos, tai dar nereiškia kad negali peršokti jos.

pittaxx, neigiama temperatura reiskia neigiama entropija, papasakok kaip tu isivaizduoji sistema su neigiama entropija? Tokie isvedziojimai galimi tik statistinej mechanikoj, mano manymu termodinamikos entropijos apibrezimas yra kur kas teisingesnis. Tai kad pridejus energijos sumažėja entropija dar nereiskia kad entropija tampa neigiama bei pasiekiama neigiama temperatura, tai tiesiog parodo statistines mechanikos temperaturos interpretavimo trukumus. beto medziaga netampa karstesne nuo to kaip ja interpretuoja.

Semantika. Temperatūra apibrėžta nuo absoliutaus nulio iki begalybės. Praktiškai kaikuriose sistemose įmanoma pasiekti temperatūrą, kuri netelpa į tuos rėmus: pagal vienas savybes - ji mažesnė nei absoliutus nulis, pagal kitas - didesnė nei begalybė. "Neigiama" kogero geriau skambėjo nei "didesnė už begalybę". Jei kam įdomu radau wikipedijos straipsnį: http://en.wikipedia.org/wiki/Negative_temperature

energijos, jos temperatūra tampa lygi 0. Vadinasi, prieš tai tokios sistemos (termodinaminė) temperatūra buvo neigiama. Tai anaiptol nereiškia, kad ta sistema turėjo neigiamą energiją, ar kad jos atomai judėjo atbulai.

Niekas nekalba apie kryptį ir neigimą energiją. Ir jeigu neklystu abi temperatūros yra termodinaminės, pirma - absoliuti, antra - relatyvi. Apie absoliučią diskutuojam. Na bet mano sritis dirbtinis intelektas, o ne fizika, tai užteks manau šiandienai pilstyt iš tuščio į kiaurą kaip sakoma.

pitaxx, formalumas. Absoliuti temperatūra visada yra teigiama (nes dalelių greičiai teigiami), tačiau įmanomas atvejis, kad dviejų kūnų termodinaminis balansas turės mažesnę temperatūrą nei tų dviejų kūnų vidutinė temperatūra prieš nusistovėjimą.

jeigu betkokios daleles nustoja krutet prie absoliutaus nulio, kaip yra su superlaidumu?

Superlaidumas vyksta žemose temperatūrose, bet ne esant visiškam nuliui (kurio apskritai negali būti). Kaip suprantu, elektronas kristalinėje gardelėje pritraukia teigiamus krūvininkus, o jie savo ruožtu kitą elektroną ir taip susidaro elektronų poros, kuriose elektronai sąveikauja be varžos. Varža atsiranda, kai tos poros suardomos ir elektronai juda chaotiškai ("trankosi" į medžiagoje esančius jonus). Tačiau poroms suardyti reikia tam tikros minimalios energijos. Jei ji mažesnė nei kritinė, poros neišardomos, todėl šaltose medžiagose jos ir būna. Gal kažką ne taip suprantu, bet principas turėtų būti į tą temą.