Žemė šiuo metu turi 2 natūralius palydovus. Kaip tai gali būti? ()
2024 metų rugsėjo pabaigoje mūsų planeta įsigijo dar vieną palydovą, tačiau lapkritį jis amžinai nuskris į gilųjį kosmosą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo 2024 m. rugsėjo 29 d. Žemė turi du natūralius palydovus: mums pažįstamą Mėnulį ir mažą Mėnulį, kuris yra mažas asteroidas, vadinamas 2024 PT5. Pastarasis yra laikinas Žemės palydovas ir lapkričio pabaigoje išskris į gilųjį kosmosą, rašo „Earth“.
Pasak amerikiečių astronomo Richardo Binzelio, laikinieji Žemės palydovai nėra neįprasti. Tačiau problema ta, kad juos kartais labai sunku aptikti, nes dažniausiai jie yra maži ir neatspindi pakankamai saulės šviesos, kad būtų matomi antžeminiuose teleskopuose.
Dar šių metų rugpjūtį astronomai aptiko prie Žemės artėjantį nedidelį asteroidą. Jis buvo pavadintas 2024 PT5 ir, kaip parodė tolesni stebėjimai, 2024 m. rugsėjo 29 d. tapo antruoju natūraliu mūsų planetos palydovu.
|
Žemė retkarčiais savo gravitacija pritraukia mažus asteroidus, tokius kaip 2024 PT5, ir jie kuriam laikui atsiduria orbitoje aplink mūsų planetą.
Dažniausiai tokius asteroidus Žemės gravitacija laiko kelias savaites ar kelis mėnesius. Tada jie atsikrato gravitacinės Žemės įtakos ir skrieja toliau į kosmosą, toliau sukdamiesi aplink Saulę. Pasak amerikiečių astronomo Williamo Blackmore'o, vadinamasis antrasis Mėnulis dar kelias savaites skries aplink Žemę ir lapkričio 20-ąją išskris iš mūsų planetos visiems laikams.
Asteroidas 2024 PT5 yra apie 11 metrų pločio, o Mėnulio skersmuo – apie 3474 kilometrai. Tai yra, palydovas, prie kurio esame įpratę, yra daugiau nei 300 000 kartų didesnis už mažytį asteroidą. Pasak Binzelio, tokie asteroidai, skriejantys orbitoje aplink Žemę, turi didelę vertę mokslui, nes suteikia galimybę iš arti tyrinėti mažus Saulės sistemos kūnus.
Asteroidas 2024 PT5 priklauso asteroidų grupei, vadinamai Arjuna, kurie skrieja aplink Saulę beveik ta pačia orbita kaip ir Žemė ir beveik tuo pačiu greičiu. Pasak mokslininkų, antrasis Žemės palydovas per visą savo buvimo šioje būsenoje laiką aplink mūsų planetą iš tikrųjų padarys tik vieną apsisukimą prieš skrisdamas toliau.
Mokslininkai mano, kad laikinųjų palydovų tyrimo metu gauti duomenys padeda pasiruošti galimai asteroidų grėsmei, taip pat atveria galimybes išgauti išteklius iš arti Žemės esančių objektų.
Nors 2024 PT5 vis dar yra antrasis Žemės palydovas, jo beveik neįmanoma aptikti mėgėjišku teleskopu dėl mažo dydžio ir didelio atstumo.
Blackmore'as mano, kad ateityje į tokius laikinus palydovus būtų galima siųsti kosminius zondus, kurie leistų daryti naujus mokslinius atradimus, taip pat atvertų kelią šių uolienų gavybai. Juk ten gali būti tokių medžiagų, kurių Žemėje arba labai mažai, arba jų visai nėra.
