„Solovjovai, eik nac*ui!“ Lietuva sukilo (Foto)

Labai tiksliai Rusijoje pasakė kad po sovietines šalys atsiskyrė nuo Rusijos bet didžiai politikai ir valdyti šalį jos buvo visiškai ne subrendusios. Atsirado cariukai savo kaimo kurie vaidina savę reikšmingais. Šis straipsnis puikiai rodo mentalitetą tų, kas spausdina. Išsilavinęs protingas žmogus nekreips dėmesį į kvailumą o čia tas kvailumas platinamas. Visame Pasaulyje vyksta tiek įdomių svarbių įvykių o čia pasekė žemiau Plyntuso žiniasklaidos lygi kai spausdina nežinomų žmonių nuomonės ir keiksmažodžius iš soc., tinklų

1794 sukilmas, Lénkijos ir Lietuvõs 1794 sukilmas, Kosciùškos sukilmas, Abiejų Tautų Respublikos tautų nacionalinio išsivadavimo sukilimas prieš Targowicos konfederacijos (1792–93) ir Gardino seimo (1793) įvestą režimą, Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą (1793). Dėl Rusijos ir Prūsijos okupacijos smuko ūkis, prasidėjo finansinė krizė, didėjo skurdas, stiprėjo policinė sistema, griežtėjo spaudos cenzūra. Sukilimas apėmė Mazoviją, Palenkę, Mažosios Lenkijos šiaurinę dalį, Lietuvą, Vakarų Kuršą, Vakarų Baltarusiją, Vakarų Voluinę, 08 20–23 – dalį Didžiosios Lenkijos. Sukilėliai siekė atkurti Abiejų Tautų Respubliką su 1772 sienomis ir vykdyti Ketverių metų seimo (1788–92) pradėtas reformas. Pradėti ginkluotą kovą šalies ir emigracijos veikėjai apsisprendė 1794 pradžioje. Sukilimui vadovavo dalis Ketverių metų seimo veikėjų (H. Kołłątajus, Ignacy Potockis), į Saksoniją emigravusių karininkų. Sukilimo idėjos labiausiai plito Varšuvoje tarp miestiečių ir radikaliosios inteligentijos; čia, vėliau ir kitur, kūrėsi sukilimo organizacijos. Jose išryškėjo dvi politinės srovės – nuosaikioji (Ignacy Działyńskis, Andrzejus Kapostas; siekė 1791 Gegužės trečiosios konstitucijos nuostatas įgyvendinti evoliucijos keliu) ir radikalioji (H. Kołłątajaus šalininkai jauni karininkai, miestiečiai), kurių tikslas buvo nubausti Targowicos konfederacijos veikėjus, pašalinti karalių ir įvesti diktatūrą. Tiesioginė sukilimo priežastis – Rusijos imperijos kariuomenės vado Osipo (Otto) Igelströmo pradėtas Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenės mažinimas 50 % (iki 15 000 karių), paleistų karių prievartinis verbavimas į Rusijos ir Prūsijos kariuomenę, suėmimai. 1794 03 12 Lenkijoje sukilimą pradėjusi Antoni Madalińskio (atmetė reikalavimą sumažinti karinį dalinį) vadovaujama kavalerijos brigada (1200 žmonių) nuo Ostrolękos atžygiavo į Krokuvos vaivadiją. 03 24 Krokuvoje (Rusijos imperijos kariuomenės įgula pasitraukė be mūšio) buvo paskelbtas sukilimo aktas (Targowicos konfederacija ir Gardino seimo nutarimai – negaliojančiais), sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu diktatoriumi – generolas T. A. B. Kosciuška. Pradėję žygį į Varšuvą jo vadovaujami sukilėliai 04 04 ties Racławicais (Kielcų vaivadija) sumušė Rusijos kariuomenės dalinį (vadas generolas A. Tormasovas), bet turėjo pasitraukti Krokuvos link ir prie Połanieco Rusijos kariuomenės (vadas generolas Fiodoras Denisovas) buvo užblokuoti. 03 pabaigoje–04 pradžioje sukilimas išplito Liublino krašte, Vakarų Voluinėje, nuo 04 16 – Lietuvoje, 04 17 prasidėjo Varšuvoje; sumušę 7500 karių Rusijos įgulą (4400 žuvo arba buvo paimti į nelaisvę) sukilėliai užėmė miestą. Valdžią paėmė 04 19 sudaryta nuosaiki Laikinoji taryba, 04 22 įkurtas kairiesiems atstovaujantis Lenkijos ir Lietuvos jakobinų klubas. Iš šalies pietų prasiveržė T. A. B. Kosciuškos kariuomenė. 04 22–23 sukilimas prasidėjo Vilniuje.