Pirmieji žmonės Amerikon atkeliavo 2,5 tūkst. metų anksčiau nei manyta iki šiol (0)
Panašu, kad artimiausiu metu gali tekti perrašyti iki šiol vyravusį istorinį įsitikinimą, jog akmens amžiaus Amerikos atradėjai į Amerikos žemynus atkeliavo iš Azijos. Iki šiol realiausiai kandidatais į pirmuosius Amerikos atradėjus buvo laikomi Kloviso kultūros žmonės. Tačiau Teksaso valstijoje aptikta turtinga pirmykščių įrankių radimvietė leidžia manyti, kad Amerika buvo kolonizuota keliais tūkstantmečiais anksčiau nei įsiviešpatavo Kloviso (kitaip vadinama ir Ljano) kultūra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai tebesiginčija, kas tokie buvo pirmieji amerikiečiai, iš kur ir kada jie atkeliavo. Vienoje populiariausių teorijų (vadinamoji Kloviso kultūros hipotezė) iškeliama prielaida, jog į Ameriką pirmieji Homo Sapiens atsibastė paskutiniuoju ledynmečiu, sekdami gyvūnų bandas, kurios migravo Sibirą ir Aliaską jungusiu sausumos tiltu. Pirmąsias savo buveines atvykėliai įsirengė Šiaurės Amerikoje. Apie Kloviso kultūrą liudija akmeniniai įrankiai.
Tačiau pastarieji radiniai Buttermilk Creek apylinkėse (Teksasas, JAV) datuojami laikotarpiu iki Kloviso kultūros, tad Kloviso hipotezės pamatai po šių atradimų gerokai susvyravo.
Naujoje radimvietėje aptiktas įspūdingas kiekis radinių – net 15 528. Tai yra stambiausia kada nors rasta laikmečiui iki Kloviso kultūros priskirtina akmens dirbinių grupė. Joje didžioj dalis radinių – įrankių liekanos. Tačiau rasti ir 56 puikiai išsilaikę įrankiai. Radimvietė buvo aptikta žemės sluoksnyje, esančiame kaip tik po Kloviso kultūros laikus siekiančios radimvietės grunto sluoksniu.
„Šie radiniai liudija, jog žmonės Amerikoje gyveno jau prieš 15,5 tūkst. metų – taigi, 2,5 tūkst. metų anksčiau nei Kloviso kultūros atstovai“ – tvirtina tyrėjų grupės vadovas Maiklas Votersas (Michael Waters).Archeologų pastebėjimu, akivaizdu, kad įrankiai buvo pagaminti žmonių rankomis, nors jie ir primityvesni nei Kloviso kultūros žmonių įrankiai. Skiriamasis Kloviso laikmečio technologijų bruožas – kruopščiai apdoroti ovalo formos akmenys su smulkiomis aštriomis briaunomis ir specialia įranta peilio rankenai ar ieties korpusui. Naujųjų radinių forma ne tokia daili, juose nėra įrantų, be to, šie įrankiai lengvesni nei Kloviso kultūrai priskiriami įrankiai.
Nustatyti, jog radiniai yra senesni už Kloviso kultūros radinius, buvo nelengva. Tyrinėtojams radimvietėje nepavyko rasti pakankamai organinės medžiagos, kuriai būtų galima taikyti radioaktyviosios anglies datavimo metodą. Tyrėjai radinių amžių nustatė remdamiesi naujesne metodika – optiškai stimuliuojama liuminescencija (angl. k. – „optically stimulated luminescence“). Šios datavimo procedūros metu mineraluose įkalintų elektronų išlaisvinimui naudojama šviesa.
Atradimo svarbą pripažįsta ir kiti archeologai. Tiesa, kai kurie atradėjų kolegos neatmeta galimybės, jog rastieji įrankiai yra nebūtinai pagaminti vietoje, kurioje jie buvo aptikti. Urvarausiai graužikai, augalų šaknys ar geologiniai procesai aižo dirvožemį, tad neatmetama ir galimybė, jog radiniai, laikui bėgant, dėl minėtų veiksnių iš Kloviso laikmečio dirvožemio klodų galėjo nuslūgti į gilesnius klodus. Tačiau M.Votersas tokių samprotavimų nėra linkęs priimti. Pirmiausiai, radimvietės apylinkės nepasižymi geologiniu aktyvumu. Be to, archeologai kasinėdami dirvožemyje neaptiko didesnių įtrūkimų ar plyšių, kurių išmatavimai būtų pakankami įrankiams suslūgti į gilesnius klodus. Kitas argumentas: jei žemė būtų pajudėjusi ir būtų susidariusios galimybės įrankiams smuktelti žemyn, pokyčius liudytų tam tikri skirtingų dirvožemio klodų magnetiniai požymiai. Šiuo aspektu radimvietę įvertinę mokslininkai reikšmingų požymių neaptiko. Galiausiai radimvietę kasinėję archeologai pademonstravo, jog vienoje vietoje kartu gulėję fragmentai tarsi dėlionėje susideda į vieną objektą, o taip yra įmanoma tik tada, kai fragmentai būna iš to paties dirvožemio sluoksnio. Naujieji radiniai leidžia manyti, kad Aziją ir Ameriką jungęs sausumos tiltas galėjo būti ne vienintelis kelias į Amerikos žemynus. Prieš 15 tūkst. metų Amerikos pirmeiviai iš Sibiro į Aliaską būtų galėję nusigauti labai komplikuotai, nes ledynai, kuriuos žmonės pasiekė perėję sausumos tiltą, galėjo būti vietomis ištirpę, taip apsunkindami migravusiųjų kelią į Šiaurės Amerikos gilumas. Todėl neatmetama galimybė, jog Teksase aptiktus akmens amžiaus įrankius sutvėrę žmonės į Naująjį Pasaulį galėjo atvykti jūra.
„Manau, kad netrukus žmonių atklydimo į Ameriką klausimu įvyks vadinamasis paradigmos poslinkis, t. y., iki šiol realiausia laikyta Kloviso kultūros versija bus nustumta nuo sosto, – tvirtina atradėjų grupei vadovavęs M.Votersas. – Mes turime labai tvirtų įrodymų, jog žmonės Amerikoje gyveno ir iki Kloviso kultūros. Manau, jog jau galima labai rimtai pradėti dėlioti naują žmonių atkeliavimo į Amerikos žemynus modelį.“