Kelionė gilyn, į Žemės mantiją

Iš vienos pusės kaip ir suprantu, kad jei specialiai nesitaikys į kokį naftos/dujų/šiaip judrios medžiagos telkinį tai ir nebus eilinės katastrofos, tačiau visgi įdomu, o kaip prireikus reikės "užkišti" tokį gilų povandeninį gręžinį, jei iš jo pradės veržtis kažkokia labai suspausta medžiaga?

Pragres skyle ir isbegs is zemes lava. GELBEKIM ZEME, UZDRAUSKIM GREZIMUS xD

Nea, ne lava, visa tektoninė plokštė gal nenuskęs Bet kažkiek įvairios "mišrainės", nelabai suderinamos su dabartine gyvunija, kodėl gi negalėtų išspausti?

kinieciai iki tu 2020 su kastuvais dasikas iki tos mantijos o jei rimtai tai ar nesake kad ten kazkokiu duju vandenyno dugne yra kurios susalusios i leda ar kazkas tokio?

Juokauji ;D Ten 3 km i gyli jau bus ~300 laipsniu pagal celsiju temperatura, ledu nerasi ;D

Manau, tokius tyrimus daryti vis del to reiketu, nes tai ateiti galetu padeti mums nustatyti, kada gali ivykti ivairus, zemes drebejimai, ugnikalniu issiverzimai. Ir kas zino ka ten rasim: gal labai tvirtu, iki siolei nesurastu mineralu, o gal daug vertinguju metalu?

Dėl žemės drebėjimų ir ugnikalnių išsiveržimų nustatimo tai labai abejotų. Nes žemės drebėjimai įvyksta tada kai plutos uolienos neatlaiko susidariusių įtampų plutoje, dėl tektoninių plokščių susidurimų (trinties, slėgio, uolienų tirpsmo ir t.t.) arba dėl magmos sukelto slėgio žemės plutoje. Magmos sudėtis tam praktiškai neturi įtakos. Mineralų galime rasti kurių nerandame paviršiuje, nes yra mineralų kurie gali egzistuoti tik milžiniškame slėgyje ir temperatūroje, o iškelti į paviršių labai greitai suyra ir tampa kitais mineralais. Arba net ne atlaiko kilimo į paviršių ir suyra pakeliui. Galima rasti ir retųjų metalų telkinių, bet iki jų eksploatavimo dar reiks nemažai padirbėti.

Idomu ar bent teoriskai imanomas koks nors budas ismatuoti itampa tarp tektoniniu ploksciu.

Labai abejoju, nes tam reiktu žinoti kokia jėga tektoninę plokštę veikia mantijos srautai. Kad tam sužinoti reiktu žinoti visus mantijos srautus veikiančius abi susiduriančias tektonines plokštes, tektoninių plokščių dugno nelygumus (tai yra kokia tektoninės plokštės vieta kiek yra panirusi į magma, nes jų dugnai nėra lygus. Apytiksliai tai galima apskaičiuoti nes tektoninė plokštė ė mantija įsiskverbs tuo gyliau toje vietoje kuo didesnis kalnas ant jos yra.), manau seismologai sugalvotu ir daugiau jėgų, bet man užteks) Bet net ir žinant kokia įtampa susidaro tektoninių plokščių susidurimo vietose nebus galima pasakyti kur ir kada įvyks seisminis įvykis (žemės drebėjimas), nes tai dar priklauso nuo tektoninės plokštės atsparumo. Kuris skirtingose tektoninės plokštės dalyse yra skirtingas ir priklauso nuo tektoninės plokštės mineraloginės sudėties, joje esančių pažeidimų (senų lūžių vietų). Bei veiksnių kurie silpnina ar stiprina tektoninės plokštės atsparumą. Taigi tam, kad butu galima žinoti kur ir kada įvyks žemės drebėjimas reikia labai gerai žinoti kaip veikia žemės gelmėse esančios jėgos ir detalų 3D žemės plutos atsparumų žemėlapį. Šios informacijos žmogus dar negali sužinoti nes ne turi tam reikiamu metodų ar įrankių.