Mitas – sugriautas. Kodėl viduramžių laiptai iš tikrųjų yra pagal laikrodžio rodyklę ()
Vienas iš paplitusių mitų sako: viduramžiais laiptai buvo statomi susukti pagal laikrodžio rodyklę, siekiant taktinio pranašumo mūšyje. Tačiau tai tik teorija, kuri neturi tikro patvirtinimo.
© Needpix (atvira licencija) | https://www.needpix.com/photo/download/1205359/stairs-wood-spiral-romania-fagaras-castle-stronghold-medieval-free-pictures
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikriausiai esate girdėję teiginį, kad sraigtiniai laiptai pilyse kyla pagal laikrodžio rodyklę, kad pilies gynėjai įgytų pranašumą kovoje. Tačiau šioje teorijoje mažai tiesos, rašo „IFLScience“.
Idėja tokia: pagal laikrodžio rodyklę laiptai buvo sukurti taip, kad gynėjams būtų suteiktas taktinis pranašumas. Atsidūręs virš kylančio puolėjo, dešiniarankis gynėjas galėjo laisvai mosuoti kardu, o užpuolikui kliudė centrinė laiptų kolona.
Archeologas Jamesas Wrightas pažymėjo, kad ši teorija išpopuliarėjo tarp kelionių gidų, kelionių vadovų ir net televizijos dokumentinių filmų. Tačiau kad ir kokia patraukli ši istorija, yra stebėtinai mažai įrodymų, patvirtinančių ją.
|
Tiesą sakant, „pranašumo“ paaiškinimas neatlaiko kritikos. Istoriniuose pasakojimuose apie apgultis retai minimos dramatiškos kovos ant laiptų. Vietoj to, pilys dažnai žlugdavo apsiausčių metu kilus badui, dėl kyšių ar gudrios taktikos, o ne chaotiškomis kardų kovomis. Daugeliu atvejų pilies laiptai buvo per siauri judesiams ilgais kardais, todėl tokia teorija neįtikima.
Wrightas taip pat pažymėjo, kad užpuolikai, lipantys laiptais, gali išnaudoti gynėjų apatinės kūno padėties pažeidžiamumą. Dar labiau apsunkina tai, kad laiptų pagal laikrodžio rodyklę dažnis – apie 70 % Anglijoje ir Velse, remiantis 2011 m. atliktu tyrimu – nėra toks didelis, kaip būtų galima tikėtis, jei tokios konstrukcijos būtų skirtos tik kovos efektyvumui.
Taigi iš kur toks mitas? Kaip bebūtų keista, ne viduramžių, o Viktorijos laikų. Anglų meno kritikas seras Theodore'as Andrea Cooke'as šią teoriją pristatė 1902 m. esė apie spiralinių laiptų estetiką. Nors jo kūryba buvo įtakinga, trūko istorinio tikslumo ir tikriausiai jis pirmenybę teikė meninei interpretacijai, o ne faktiniam tikslumui. Iki XX amžiaus vidurio teorija įsigalėjo literatūroje.
Tikrosios laiptų pagal laikrodžio rodyklę paplitimo priežastys gali būti daug žemiškesnės. Wrightas teigia, kad tam tikrą vaidmenį atliko praktiniai sumetimai, tokie kaip erdvės optimizavimas.
Kultūros tendencijos ar architektūrinės nuostatos taip pat gali paaiškinti dizaino pasirinkimą. Tam tikrais laikotarpiais išpopuliarėjo laiptai prieš laikrodžio rodyklę, o tai rodo, kad tokie sprendimai greičiausiai keitėsi bėgant laikui ir skoniui.
Juk sraigtiniai laiptai atliko pagrindinį tikslą – sujungti aukštus, taip pat pademonstruoti pilies savininko turtus ir stilių.
Mitas apie jų taktinę svarbą išlieka ne todėl, kad tai tiesa, o todėl, kad tai yra įtikinama istorija, atitinkanti mūsų romantizuotą viduramžių gyvenimo vaizdą.
