Ar įmanoma Marsą paversti tinkamu gyvybei, jo atmosferą praturtinus deguonimi?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

neblogenso 2011-04-28 08:29
Marso mąsė yra 0.107 žemės mąsės ir jo tankis yra mažesnis, tad jam neužtenka branduolio magmos sukurti pakankamai stipriam magnetiniui laukui. Kiek rode per discovery, Marsas kažkada turėjo atmosferą. Bet sumažėjus branduolio aktyvumui nusilpo magnetis laukas, dėl to saulės vėjai tiesiog nupūtė atmosferą. Be to, jo gravitacija silpnesnė. Manau niekas nepasikeistų Marsą vėl pripildžius dujų.
Smėlis 2011-04-28 08:48
pasikeistų. gautųsi labai prabangi mikrobangė krosnelė su laikina atmosfera. o jei netyčia dar ir kokia stipri saulės audra pasitaikytų, tai dar būtų galima stebėti gan įspūdingus "degančios" atmosferos fejerverkus. butų labai įdomu, tik nelabai prasminga.
mobilunkas 2011-04-28 09:26
kad gerai gyvent tai reiketu marso mase paaugint iki zemes mases arba truputi daugiau, o tada jau automatiskai ir atmosfera bus gera, ir magnetinis laukas gal atsiras ir nereikes bijot del atmosferos nykimo. reiektu sumastyt kaip asteroidu zieda nukreipt i marsa
technologas 2011-04-28 09:49
Gal atsiras, o gal ir ne. Masė nėra viskas, temperatūra yra viskas Reikėtų ne tik priauginti, bet ir pašildyti, kad branduolys būtų skystas metalinis, tada ir laukas bus. Žemei vėstant laukas nunyks, nupūs Saulė atmosferą ir liks dykynė, kaip ir Marsas. Mes nesulauksim, gal po milijardo kito metų.
Azys 2011-04-28 10:38
su Marso teraformavimu gana sudetingas reikalas, sukurus tinkama atmosfera reiks nemenku pastangu ja islaikyti, nebent ivilkti visa marsa i koki stiklini gaubli. Pagalvojau, kad gal geriau tokiam reikalui tiktu Venera - mase panasi kaip Zemes, tanki atmosfera gal sunkiau butu ja isvalyt nuo nuodu, nei kad Marsa pripompuot, bet veliau turetu but lengviau ja priziuret. Gal tik kiek karstoka ten, bet asigaliu rajonuose turetu but visai pakenciama.
rp101 2011-04-28 10:48
paveikslėlyje matosi kaip Žemė kyla. Iš Marso Žemė turėtų atrodyti kaip ryški žvaigždė
mobilunkas 2011-04-28 12:12
rusu puslapiuose galima rast kad zemes orbitoj priesingoj pusej turi but dar 1 antizeme su mazdaug zemes mase, kuri visada slepias uz saules, tai gal geriau varom i ja? ir klimatas toks pats turetu but ir arti- tik pusmeti orbitoj palauki ir atskris nereiks ir marso teraformuot
vytenizs 2011-04-28 12:22
mnv 2011-04-28 13:07
Tai, kad ten menulis berots. O toks straipsnis su 1k metu buvo ir natgeo zurnale Siaip manau greiciau ta galetu padaryt, nes visgi velnias zino kiek ir kokiu technologiju per ta laikotarpi sukurs. Tik kaip ir sake, reiktu skydo nuo saules veju O siaip neveiktu toks tipo kaip sketis, atmusantis tuos pliupsnius, aisq jeigu ji statytum prie pat marso, tai reiktu labai jau didelio, bet jei jis butu arti saules ir pridengtu reikalui esant butent ta lopineli i marso puse, tada uztektu saligynai mazo?
dalgis 2011-04-28 13:56
Saule ne elektros lempute, ji gerokai didesne uz Marsa, tad kuo skydas arciau saules, kad ir pacio marso dydzio, tuo jis maziau ir uzdengia
Rukis 2011-04-28 15:13
kokius dar skydus? Meteoritai sudaužys visus skydus. O vat pasitelkiant kažkokias bangas įkaitint Marso branduolį būtų tikrai gerai. (Pvz mikrobange šildomas maistas įšyla iš vidaus. Tą patį ir su Marsu padaryt galima būtų. O kaip tai padaryt - čia prasideda mūsų fantazija)
punktyras 2011-04-28 17:17
Nesuprantu, kam dar ten reikia CO2 dėti? Juk ir taip sudaro 95% Marso atmosferos anglies dvideginis.
Muskietininx 2011-04-28 17:29
Jo yra labai mažai. Tie 95% Marso CO2 nė iš tolo neprilyksta mūsų planetos 95%. Ten atmosfera labai reta. Į ją "pripompavus" daugiau CO2, atmosfera atšiltų. Kaip rašo straipsnyje, sąlygos gyvybei labai stipriai padidėtų. Gyvybei reikia pakankamai tankios atmosferos, kurios Marsas neturi.
Muskietininx 2011-04-28 18:02
Esmė ta, kad Marsas kaip planeta niekada neprilyks žemei. Ten niekad negalėsime gyventi taip laisvai ir atvirai, kaip dabar žemėje. Paskaičius tokius straipsnius viskas atrodo taip vaikiškai paprasta. Nuskrisim, teraformuosim, pripildysim CO2, atšildysim, auginsim dumblius, paskui kokią GMO žolytę ir medelius. Nu pasaka. Taip primetus užteks kokio 1000 metų. Įdomiausia tai, kad net pasakęs jog prireiks 10 000 metų, aš nesuklysiu. Kas patikrins ? Ar kažkam po tokio laikotarpio rūpės mūsų šiuolaikinės mintys ir fantazijos ? Aišku, nuo jų priklauso mūsų vaikų ateitis ir tikslai, bet čia jau visiškai kita tema. Pagalvokim apie patį Marsą. Pirma mintis atėjusi į galvą, tai raudona spalva. Raudonos Marso uolienos. Žinome, kad jis mažensis už žemę, o laisvojo kritimo pagreitis ten siekia apie 3,5 m/s^2. Tai svertume ten tris kartus mažiau nei žemėje. Prie to galima priprasti, jei nuspręstume nuolat gyventi Marse ir niekada nebegrįžti į žemę. Juokingiausia tai, kad žemiečiui prisitaikyti Marse būtų pakankamai paprasta, o štai tikram Marsiečiui žemėje be galo sunku. Todėl išeina, kad bilietas ten tik į vieną pusę ? Prisiminkime ir temperatūras. Marso vidutinė, kaip kad straipsnuje rašoma -50 laipsnių pagal celcijų. Su specialiais kostiumai tai ne problema. Aišku, jeigu neatsižvelksime ir į tai, kad dieną ten pakankamai šilta, o štai naktimis, "pragariškai" šalta. Atšildžius atmosferą taip pat, problemos nebeliktų. Tačiau, kaip jau komentatoriai minėjo. Ar ilgai tą atmosferą Marsas išlaikytų ? Saulės vėjas viską paprasiausiai nupūstų. Marso nesaugo stiprus magnetinis laukas. Taip pat ir daiktai ten sveria tris akrtus mažiau. Todėl ir atmosferą nupūsti nuo Marso paviršiaus būtų tris kartus lengviau, nei kad nuo Žemės su lygiai tokiu pat magnetiniu lauku. Sakyčiau susiduriame su tikrai didele problema. Kas iš to jei mes "pompuosim" ten dujas, o jos pakils ir nuskirs į kosmoso platybes ? Taigi, reikia kažką daryti su Marso magnetiniu lauku. Bet ką ? To branduolio taip lengvai neužvesi. Jei apskitai ten yra ką užvest. Jei planetai jis neduotas, tai jo ten niekad ir nebus. Teks taikytis prie didelių radiacijos dozių. Galbūt ir negražiai pajuokausiu, bet Japonai šį "prisitaikymą" jau pradėjo. Galbūt jie bus pirmieji žmonės prisitaikę prie Marso radiacijos ? Marso kolonizavimą įsivaizduoju tik kupoluose. Po atviru dangumi medžiai, o tuo labiau žmonės ten turbūt niekad negyvens. Turbūt niekada joks žmogus neišeis į lauką, neatsisės ant Marso raudono akmenėlio ir neįkvėps gaivaus ir sveiko oro į plaučius. Todėl šnekėti galime daug ką. Svajoti taip pat niekas nedraudžia. Bet nenutolkim nuo realybės.
vytenizs 2011-04-28 21:41
Prie ko saules vejas ir svoris?
blizzard 2011-04-28 21:59
+ dar galima paminėt kad su dabartine mūsų politika po to 1000 metų turbūt neturėsim nei vieno gyvo organizmo ar gyvūno kurį bus galima gabenti į marsą kad jis ten veistūsi.. Man rodos po tiek metų jau būsim nebe žmonės o kokia robotai arba labai labai robotizuoti žmonės.. gyvūnai jau dabar masiškai nyksta, iki tiek išnyks visai arba liks tik kokios hologramos prisiminimams..
Muskietininx 2011-04-28 22:16
Pagalvok, pasitelk vaizduotę. Saulės vėjo principas juk panašus į paprasto vėjo. Tai greitai judančios dalelės, kurios tiesiog nupučia viską savo kelyje. Bet pažiūrėk. Pasidėk ant stalo plunksną (Marso atmosfera) ir pasidėk kokį nors sunkensį daiktą (Žemės atmosfera). Kurį nupūsti tau bus lengviau ? Aš viską bandžiau susieti būtent šitaip. Ar kur nors suklydau ?
nanobullet 2011-04-28 22:17
manau kazkokiu galingu magnetu nustumus Veneros magnetini lauka tiek kad saules vejas pasiektu veneros atmosfera ir jos didziaja daly nupustu, galetume ir net savo kolonija ikurti.
Azaruto 2011-04-28 22:25
Jei teisingai supratau tavo klausima tai atsakymas butu toks: Marsas silpniau laikytu savo atmosfera nes ji butu lengvesne ir vejai ja lengviau nupustu
Muskietininx 2011-04-28 22:32
Kalbant apie gyvūnus, tai visiškai kita tema. Jų visada liks. Net žiūrint pačių savanaudiškiausiu požiūriu jiems atsiranda vietos žmonių pasaulyje. Jie mums reikalingi dėl pramogos. Visa ta laukinė gamta, safariai, iškylos, zoologijos sodai, naminiai gyvūnai, visi jie reikalingi mums linksminti. Ar žmogus tiek kvailas, kad atsisakytų tokios pramogos ? Tai aš dar nepaminėjau dabartinio noro viską išsaugoti. Išsaugoti viskas nykstančias skruzdes ir vabalėlius, varlytes ir augalėlius. Pažiūrėk kaip visi visur verkia dėl menkiausios nykstančios žuvytės. Tai taip pat ir ateityje darys vis stipresnę įtaką. O prieš akis juk visas 1000 metų. Todėl nesijaudink. Visada atsiras ką nuskraidinti į Marsą ir ką pasodinti į jo ryškiai raudona "dirvožemį"