Miestų kaštonus nuo kenkėjų mėgins gelbėti naujomis priemonėmis

Tai prikibs ir kiti vabzdžiai... Kai kurie ir taip nyksta. Vabzdžiai ekosistemai svarbesni nei kaštonai, kurie net ne Lietuvos augalai.

Kaip suprast ne Lietuvos augalai ? Sutinku, kad prieš kelis šimtmečius čia jų galbūt ir nebuvo, bet jie virto neatsiejama mūsų miestų ir kai kurių sodybų dalis. Šie medžiai puikiai prisitaikę gyventi būtent mūsų klimato zonoje be jokių problemų. Taigi, jeigu medis yra mūsų zonos medis, tai kodėl jis negali tapti mūsų gamtos dalimi ? Kaštonas - tikrai gražus medis. Kai kuriuose miestuose yra didžiulės kaštonų alėjos. Mano meistas - ne išimtis. Tai ką ? Dabar leisim jiems lėtai nudžiūti ? O dėl vabzdžių tai nejuokink. Kurie vabzdžiai čia taip jau nyksta ? Didžioji dalis kaštonų yra sodybose ar miestuose, o vabzdžių spąstų miškuose niekas nestatys. O tie spąstai, bus padaryti taip, kad gaudis tik kaštonus naikinačius vabzdžius, nes paprasčiausiai kitų vabzdžių skaičius tose vietose yra per mažas. Todėl nesijaudink, niekas neišnaikins visų vabalėlių su spąstais. Mano nuomone, tai tikrai nepadės. Galbūt tik šiek tiek sumažins jų populiaciją. Nors straipsnyje apie tai ir rašoma. O dėl kaštonus naikinančių drugių, jie tai tikrai ne mūsų gamtos dalis. Atėjūnai, radę skaniai pavalygti ir tiek. Įdomu, kaip su jais tvarkosi kraštuose iš kur jie atėję. Galbūt pati ekosistema sumažina jų dalį ? Kiek suprantu ąžuolas šioje temoje galėtų pasakyti daugiau. Ar aš klystu ?

Galbūt. Bet kaštonai pasodinti dėl grožio ir negalima leisti jiems prankyti, vien dėl tokių menkaverčių parazitų. O ekosistema nenukentės, dėl kelių juostelių. Ypač, kai daugiausia kibs, kenkėjai, kurių skaičius ir taip per didelis. O vėliau, žiūrės, kuris metodas buvo veiksmingiausias ir geriausiuosius pasiūlys įgyventi masiškai.

Tos gaudyklės dažniausiai būna feromoninės ir veikia tik vienai vabzdžių rūšiai ar grupei.

"Taip pat ant medžių kamienų klijuosim lipnias juostas". Nieko čia feromoninio. Muskietininx - pirmiausia žodis kenkėjas yra iš esmės neteisingas. Kaštonams puikiai tinka mūsų klimatas, bet kodėl jų nėra gamtoj? Akivaizdu, kad kažkas netinka. Kaštonas pas mus yra invazinė rūšis, neturinti stabilių ryšių su ekosistema. O tie drugiai jais maitinasi. Kadangi natūralioj ekosistemoj, kur yra kaštonų ir drugių natūraliai, yra sistemą stabilizuojančių kitų organizmų: gal drugių parazitų. Nežinau. Čia pas mus naujas yra tiek kaštonas, tiek drugiai. Anot Muskietininx - kaštonas mūsų krašto augalas, nes sodinamas miestuose, o tie drugiai tai jau ne mūsų, nors patys atskrido, kur yra maisto... Dėl vabzdžių nykimo rekomenduoju pavartyti Lt raudonąją knygą. Vertinant tik gyvūnų dalį - pusė jų vien tik vabzdžiai.

Kaip jau minėjau, tie vabzdžiai tikrai negyvena ten, kur auga kaštonai. Įvardyk nors vieną tokio vabzdžio rūšį ir aš tau paspausiu dešinę. Dar prieš kokius 8 ar 10 metų būdamas vaikas laksčiau po kaštonų alėjas. Ieškojau jų po medžiais, lupinėjau juos ir nežinia dėl kokių priežasčių tempdavausi namo. Kiek gyvenu, tiek ir pamenu šiuos medžius. Vien todėl negaliu leisti jiems tiesiog nudžiūti.

Kadangi aš esu biologas, tai nematau prasmės toliau ginčytis, nes tu išvis nesupranti, kas yra organizmų tarpusavio sąveika ir invazinės rūšys. Kaštonai Lietuvoj natūraliai neauga ir neaugs ne dėl klimato. Mes į šį reiškinį žiūrime iš skirtingų pusių. Aš iš biologinės, tu iš estetinės.

Tai tada žiūrėkite iš kitos pusės. Tu atsiveži augalą, pasisodini savo kieme, laistai, augini ir puoselėji. Bet staiga jį užpuolą parazitai ir be tavo tiesioginio įsikišimo, jis neišgyvens. Ir ką tu darai? Palieki jį likimo valiai, nes: Ar gini savo investiciją? O dabar ta pati situacija, Lietuvos mastu. Ar nepasirodysim kvailiais, jei tiesiog leisime jiems išnykti? Jie yra atvežti dėl aiškios, estetinės priežasties. Ir be to, jų ginimas ,,nepakenks" ekosistemai. Tai, kam leisti, kažkokiems parazitams diktuoti, kaip mums gyventi? Juk tarakonus išnaikiname be gailesčio, tai kodėl abejojama ir čia?