Stiprėjanti NASA ir privataus verslo sąjunga (3)
Mažame Mohavės dykumos miestelyje verda darbas ruošiantis komercinėms kelionėms į kosmosą. Čia yra įsikūrusios bent 12 bendrovių gaminančių raketas ir transporto priemones, skirtas gabenti viską: pradedant nuo palydovų ir užbaigiant žmonėmis, rašo BBC.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1880-aisiais šioje vietoje baigdavosi maršrutas, kuriuo iš Mirties slėnio asilų traukiami traukiniai gabendavo boraksą. Šiandien čia auga kelionių į kosmosą centras.
„XCOR“ bendrovės vadovas Jeffas Greasonas Mohavės dykumoje praleido pastaruosius 12 metų. Jis vadovauja mažai inžinierių ir mokslininkų komandai, siekiančiai į kosmosą pakelti komercinį erdvėlaivį.
Beveik tiesiai prieš juos Mohavės kosmoso uoste „Scaled Composites“, „Virgin Galactic“ partneriai, kuria savo transporto priemonę – „Spaceship Two“. Kosminis laivas vienu metu gabens šešis keleivius, sumokėjusius po 200 tūkst. JAV dolerių. Nors jie bus pakelti tik į 100 kilometrų aukštį, NASA agentūra tokį skrydį jau laiko kosminiu. Prieš grįždami į Žemę keleiviai penkias minutes patirs nesvarumo būseną.
Tuo tarpu „XCOR“ laivas „Lynx“ skraidins tik pilotą ir vieną papildomą keleivį. Tačiau abi bendrovės tiki, kad keleivius į kosmosą kels bent keturis kartus per dieną.
J. Greasonas mano, kad technologinis ir inžinerinis progresas padėjo išpopuliarėti privačioms kosmoso bendrovėms. Anot jo, didelį postūmį davė anglies kompozicinės medžiagos ir kiti technologijų pasiekimai.
Taigi, ką reiškia privačių kosmoso bendrovių plėtra kosminiams tyrimams ir pačiai NASA, kuri iki šio buvo tarsi kosmoso tyrimų sinonimas? Kaip ir kitos biudžetinės įstaigos, NASA taip pat privalėjo apkarpyti savo biudžetą. Šiuo metu ji per metus neturi išleisti daugiau nei 19 mlrd. JAV dolerių ir iš šios dalies bent 270 mln. JAV dolerių skirs keturioms privačioms bendrovėms, kad šios sukurtų komercinį kosminį laivą, galintį skraidinti JAV astronautus į Tarptautinę kosminę stotį.
Tiesa, prognozuojama, kad tai įvyks tik 2016 m. Iki tol JAV taps Rusijos kosmoso agentūros klientais, kai birželio pabaigoje „Atlantis“ atliks paskutinę misiją.
NASA „Space Transportation Office“ vadovas Ed Mango prižiūri komercines bendroves, kuriančias naujuosius kosminius laivus. Anot jo, seniau NASA pilnai finansuodavo tokius projektus ir pastatyti kosminiai laivai pereidavo jos nuosavybėn. Tačiau šį kartą pinigus investuoja ir privačios bendrovės, todėl pastatytas kosminis laivas priklausys bendrovei, o NASA teks pirkti jos paslaugas.
Ar tokia situacija nesukels problemų moksliniams kosmoso tyrimams? NASA skrydžių vadovas Michaelis Leinbachas tikina, jog svarbiausia - ilgalaikiai ir stabilūs Baltųjų rūmų tikslai, kurių turi būti laikomasi nepriklausomai nuo valdžios pokyčių.
„Jei prezidentas Barackas Obama sako, kad iki 2040 m. mes pasieksime Marsą, mes to tikslo turime laikytis kaip šalis ir nesijaudinti, kas tuo metu yra prezidentas. Kitas prezidentas turėtų palaikyti šį tikslą“, – teigė jis.
„Space Florida“ prezidentas Frankas Di Bello į pokyčius žvelgia teigiamai. Per metus kosmoso pramonė sugeneruoja 270 mlrd. JAV dolerių iš šis skaičus dar augs: „ateitis priklauso komercinėms bendrovėms, kurios yra vikrios ir greitai prisitaikančios“.
„Daugelis tik rytoj būsiančių sėkmingų bendrovių šiandien dar nė neegzistuoja. Mes turime jas įkurti ir užauginti čia, Floridoje“, – sakė jis. Tiesa, J. Greasonas mano, kad privačios bendrovės ant savo pečių negalės perimti visų kosmoso įsisavinimo projektų, todėl NASA vis tiek vaidins svarbų vaidmenį.
„Kosmose slypi žmonijos ateitis. Pažinimo ribos yra ten ir jos laukia mūsų. Jei NASA norės ir Kongresas leis, privatus verslas gali būti stipriu veiksniu, praplečiančiu tas ribas“, – sakė jis.
