Gimtosiose apylinkėse gyventi likdavo ne urvinės moterys, o vyrai?

Manau, kad jų išvada dėl vaikščiojimo dvejomis kojomis būtų logiška, jai jų pačių rezultatai rodytų, kad moterys buvo labiau nei vyrai linkusios vaikščiot dvejomis kojomis. O dabar rezultatai nei kiek negali būti siejami su pradėjimu vaikščioti dvejomis kojomis. Remiantis dabar gyvenančiais gyvūnais, kurie atsistoja ir paeina dvejomis kojomis, atrodo, kad jie tai daro ne dėl migracijos, o tam, kad apsidairytų priešų ir maisto. Mūsų protėviai vaikščioti pradėjo ne per vieną generaciją. Tai truko labai ilgai. Pirmuosius kelioliką tūkst. metų mūsų protėvių vaikščiojimas dviemis kojomis turėjo būti mažiau stabilus, nei vaikščiojimas keturiomis, nes evoliucija taip greit nevyksta. Tai jie buvo linkę keliauti dvejomis tik tam, kad būtų nepatogiau eiti? Kodėl jokie dabar gyvenantys migruojantys žinduoliai neina dvejomis. Manau, kad antilopėms gnu būtų žymiai patogiau eiti dvejomis kojomis tuos tūkstančius kilų kiekvienais metais. Tačiau evoliucija joms parūpino aukštai iškeltą galvą ir ilgas kojas. Žodžiu, migracija, asmeniškai man, neatrodo rimta vaikščiojimo dvejomis kojomis priežastis. Čia greičiau kitų veiksnių pasekmė. Pagal šių mokslininkų išvadas turi būti taip - kadangi vyrai mažiau migravo, tai turėjo likti keturkojai.

Pirma.. Kodėl žmonės nulipo ir medžių, antra.. kodėl jiems nunyko uodegos? Uodega padeda judėti tik greitai judant. Atsistojus ant dviejų kojų .. uodega netenka prasmės. Mano nuomone, žmogus pasuko link to, kad jam pradėjo reikėti letenų kaip rankų. Kuriomis galima daryti įvairiausisu dalykus nuo medžiojimo iki kitų naudingų dalykų.

Darbas iš beždžionės padarė žmogų, o ką darbas padarys iš žmogaus?